Šįkart Markas Webberis dalinasi (mano pagalba) savo knygos ištraukomis paskutinį kartą.

Po “Multi 21“

Pasibaigus podiumo ceremonijai Sebasianas pasakė norįs grąžinti pergalę man, jo teigimu – gavosi „visiškas š*das“. Jau tada supratom, kad spaudos konferenija bus labai keista.

Komandos PR žmonės neturėjo galimybės su mumis prieš viską pasikalbėti. Man buvo labai nepatogu sedėti šalia Sebastiano.

Kitąkart pamačiau Sebastianą ketvirtadienį prieš lenktynes Kinijoje, pasiūliau pasikalbėti. Tas pokalbis buvo didžiausias nusivylimas, kokį teko patirti viso mūsų bendro darbo metu. Jis sakė, kad buvo įtūžės dėl to, ką pasakiau ant podiumo Malaizijoje ir kad jis gerbia mane tik kaip lenktynininką, bet nebegerbia, kaip žmogų.

Tai buvo sunku priimt. Pasakiau tik: „Tuomet mūsų santykiuose yra problema. Viskas.“

Vėliau Ann spaudė Christianą, klausdama kodėl komanda niekad net neįspėjo Sebo, neskyrė jam jokios bausmės dėl „Multi 21“ incidento, į ką šis atsakė, jog po kelių dienų po Malaizijos GP ekipa sulaukė dviejų puslapių laišką iš Sebo teisininkų, kuriame buvo teigiama, jog komanda pažeidžia sutarties sąlygas „skirdama pagrindo neturinčias instrukcijas/komandinius nurodymus“.

Akivaizdu, kad „Red Bull“ suvokė, kokioje kvailoje pozicijoje jie atsirado, nes premijas už pergalę išmokėjo abiems lenktynininkams, o sumos buvo nemažos!

Čempioniškas charakteris

Kartą Sebas parodė kiek toli jis gali nueiti siekiant savo tikslo, kai patyrė avariją ir sudaužė priekinį sparną treniruotėse Suzukoje, 2012-ais. Kaip sakė Christianas, Sebas greitai organizavo privatų lėktuvą, kuris atskraidino naują bolido sparną iš „Red Bull Racing“ gamyklos, o skrydžio metu personalas dar dirbo užbaigiant darbą su tuo sparnu. Toks skrydis turėjo kainuoti apie 300 tūkstančių!

Ekstremalu! Tačiau tai yra F-1 ir čia kovojama dėl pasaulio čempiono titulo!

Kas tai – būti F-1 pilotu?

Kuo išsiskiria geras „Formulės-1“ pilotas? Kaip ir kitose sporto šakose, labai svarbus yra savo proto valdymas bei sugebėjimas atlaikyti spaudimą. Visi lenktynininkai sugeba pilotuoti įvairiomis sąlygomis, įspaudus juos į režėmus, mėnuo po mėnesio, metai po metų. Pastovumas yra būtinybė, taip pat kaip sugebėjimas likti sutelkus dėmesį į vieną tikslą. Visi mes esame labai kovingi, tačiau top-pilotai noriai tobulėja – jiems patinka adrenalinas, patinka būtų dinamiškoje atmosferoje, jie kaifuoja nuo teisingai priimtų mikro-sprendimų. Ir iki tam tikro lygio visi lenktynininkai yra arogantiški ir egoistai.

PS Knyga paliko kiek mažesnį įspūdį, nei Rosso Brawno ir Adamo Parro “Total Competition”, tačiau tiap ir turėjo būti. Pirmoje buvo nagrinėjami high-level procesai, minimi faktai, o Markas tiesiog atpasakojo savo karjerą nuo vaikystės iki lenktynių WEC čempionate, “Porsche” komandoje. Tą dalį praleidau, nes ji mažiau įdomi F-1 gerbėjui 😉

PPS Norintiems daugiau – just buy the book! 🙂