Eilinis šio sezono GP jau čia pat, o kol laukiam kvalifikacijos ir lenktynių – ketvirta išįtraukų iš Marko Webberio knygos “Aussie Grit” serija.

Kas iš tikrųjų valdo “Red Bull”?

Po įvykių Turkijoje, komandai neigiant, tapo skauskingai aišku, kad viskam vadovauja H. Marko. Pasakysiu dar daugiau: galiodavo tik viena tiesa – jo.

<…>

Tą vasarą kartu su mano vadyba bandėme kalbėtis su Christianu, tiesiai prašydami liautis apsimetinėjus apie lygybę tarp pilotų komandoje ir atvirai pasakyti kokia yra mano padėtis. Neplanavome nieko skleisti viešai, tiesiog prašėme atvirumo.

Bandėme jam padėti suprast, kad visuomet sutikdamas su H. Marko pozicija jis daro sau meškos paslaugą.

<…>

Jo tikslas buvo harmoninga komanda (turite suprasti, kad tai yra apie 800 darbuotojų), todėl jis siekė išlaikyt H. Marko laimingu, tai yra išlaikyt laimingais S. Vettelio garažo pusę.

Mes buvome pakankamai subrendę ir viską supratome, nors Christianas primygtinai teigė, kad su abiejais lenktynininkais elgiamasi vienodai, nepaisant akivaizdžiai daugėjančių įrodymų, kad tai nėra tiesa. Viskas, ko norėjome – tiesos, bet jis negalėjo jos suteikti ir man tai buvo jo silpnumo ženklas. Būtent šioje stadijoje mano pagarba jam pradėjo mažėti.

Lygybė

Lenktynių (Kanados GP – red. past.) pabaigoje Sebastiano bolide atsirado pavarų dėžės bėdų. Jei tai būtų varžovas, tarkim “McLare’ ar “Ferrari”, iškart pajusčiau kraują, tačiau tik ne su Sebastianu. Man nebuvo leistina atakuoti komandos kolegos.

Su savo inžinieriumi turėjome susitarimą – tam tikrus koduotus pranešimus, iš kurių žinojau, kada su manimi kalba “ne jis”. Aiškiau galėjau pasivyti ir aplenkti Sebastianą, jei žinočiau apie jo pavarų dėžės problemą. Vietoje to, komanda nusprendė atsisakyti lenktynių ir apriboti abiejų bolidų tempą.

 

Jie galėtų pasakyti “Sebastianai, praleisk Marką” arba “Markas yra greitesnis”, bet vietoje to komanda nustatė jam tempą, kurio turėjau laikytis ir aš. Galėjau lenktyniauti visai kitokiu tempu, tačiau taip pasivyčiau ir aplenkčiau jį, o tai geruoju nesibaigtų.

Po lenktynių prie manęs priėjęs „Renault“ inžinierius tarė: „Tai yra juokinga. Turi kažką daryti, tai jau peržengia ribas.“

Tas pats inžinierius paaiškino, kad įprastų variklių bandymų stende metu, stipriausias variklis, rodantis geresnius rezultatus, automatiškai keliaudavo į Vettelio garažo pusę, nors anksčiau varikliai mums buvo skirstomi pakaitomis.

Taigi mes visuomet galėjome lenktyniauti vienas su kitu, jei mano komandos kolega buvo už manęs, bet niekuomet, kai besivejančioje pozicijoje buvau aš.

 

Beje, po to, kai Valensijoje buvo sunaikintas mano bolidas, pergalės Silverstoune pasiekiau automobiliu, kurį mano komandos kolegai pakeitė anksčiau sezono metu kaip pažeistą. Todėl sunku būtų patikėt, kad ta važiuoklė turėjo kokių nors pažeidimų.

 

Kova dėl 2010 m. titulo

Paprašiau vadovybės susitikti ir išsklaidyti galimas abejones. Man atrodė, kad esu prastesnėje situacijoje, nors pirmavau prieš komandos kolegą kovoje dėl titulo (Markas turėjo 202 taškus ir 4 pergales, Sebastiano sąskaitoje buvo 181 taškai ir 2 pergalės – red. past.).

 

Nieko neįvyko penktadienį, nieko ir šeštadienį. Tiesą sakant susitikome tik sekmadienį prieš pat lenktynes.

Toks laiko pasirinkimas man atrodė labai keistai. Sekmadienį įėjau į susitikimo kambarį su Christianu ir Adrianu, vėliau atvyko Sebastianas ir Marko. Įprastai Marko tokiose susitikimose nedalyvaudavo, bet šįkart jis ne tik dalyvavo – kartu su Sebasitanu jie valdė šį šou!

Esminis dienotvarkės klausimas buvo “Kas įvyks, jei vėl važiuosime 1-2 pozicijose priešpaskutiniame zezono etape”. Mano komandos kolegos atsakymas buvo toks: “Mes norime laikyti kovą dėl titulo atvirą tiek ilgai, kiek tai įmanoma.”

<…>

Tame susitikime iškart supratau kas valdo komandą. Taip pat man buvo aišku, kad komanda buv pasiryžusi rizikuoti ir dėl mūsų bendros kovos titulą galėtų laimėti Fernando. Po visko Adrianas man pasakė, kad tai buvo vienas keisčiausių susitikimų, kokiame jam yra tekę dalyvauti.

Pasibaigus Abu Dabio GP

Labai svarbu, kad suprastumėte vieną dalyką – 2010 metų pabaigoje neturėjau problemų su Sebastianu Vetteliu. Buvo tik sunku suvalgyti faktą, kad titulą pralaimėjau vos ne fotofinišo būdu, bet susitvarkiau su tuo.

Tačiau buvau labai nepatenkintas kaip veikė “Red Bull” vadovybė. Kai reikalai įkaito, jie visuomet stengėsi sumenkinti mano pasiekimus, net jei veždavau komandai pergales ir pirmaudavau čempionate.

<…>

Manau istorija parodė, kad “Red Bull” tikslas buvo pagaminti jauniausią visų laikų pasaulio čempioną iš “Red Bull Junior” programos. Kitaip Helmutas Marko būtų žlugęs.

<…>

Bet kokiu atveju, jokios aplinkybės negali paneigti Sebo pasiekimų. Galiu pasakyti visiškai sąžiningai, kad jis yra visapūsiškai geresnis lenktynininkas, nei aš kadanors buvau.

Užbaigsiu temą ironiška nata primindamas, kad kai tik Sebas kirto finišo liniją Abu Dabyje ir laimėjo titulą, komanda visiems išdalino marškinėlius su užrašu “Sebastian Vettel, 2010 World Champion”. Už kelių dienų, manydami, kad jie buvo pasigaminę tokios pat atributikos su mano vardu, mano atstovai paskambino komandai ir paprašė kelių “Mark Webber, 2010 World Champion” marškinėlių. Po įvairių mėmlenimų sekė atsakymas, jog šie jau sunaikinti!