Yra nemažai įdomių F-1 temų, tačiau rugpjūtį – “Formulės-1” atostogų metu – tikslingiausia būtų kalbėti apie atostogas, o dar konkrečiau – apie keliones. Nesu keliautojas-maniakas, tačiau karts nuo karto supakuoju šeimą į automobilį arba lėktuvą ir išvykstam kur nors ką nors pamatyti/pažinti.

Gyvenant Lietuvoje aplink save turime aibę įdomių lankytinų vietų tiek mūsų šalyje, tiek svetur, ypač tų, susijusių su LDK istorija arba man imponuojančiais WWI ir WWII laikotarpiais. Pagrindinis LDK paveldas yra sutelktas Baltarusijoje, tačiau nemažai įdomybių slypi buvusio Teutonų ordino teritorijoje Prūsijoje, o dabar – šiaurės-rytų Lenkijoje.

Toliau pabandysiu pavardinti vietas, kurias aplankyti yra pakankamai paprasta, nesudaro logistinių ar finansinių sunkumų ir kurias teko aplankyti pačiam. Tikiuosi šis blynas neprisvils 🙂

 

Trijų sienų sankirta (Trójstyk granic)

Vietos pavadinimas aiškiai nurodo jos esmę – čia susikerta Lenkijos, Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sr.) sienos. Gera vieta trumpam kelionės sustojimui ir kelioms nuotraukoms. Verta žinoti, jog lipti ir fotografuotis ne ES šalių teritorijoje draudžiama. Tiesa sakant tos draudžiamos šalies siena (tolėliau, miške) palieka slogų įspūdį – grotos, vielos, vaizdo kameros…

Stančikų tiltai (Mosty w Stańczykach)

Vokiečių XX a. pradžioje statyti geležinkelio tiltai (dabar jie yra aukščiausi Lenkijoje) yra pakeliui iš minėtos trijų sienų sankirtos Goldapės miestelio link. Tai puiki vieta atokvėpiui, pasivaikščiojimui bei gamtos pasigrožėjimui kur fotografijos mėgėjai ras aibę nuostabių vaizdų tiek nuo tiltų, tiek po jais, tiek aplink juos. Tiesa, norint švarių kadrų, verta pasitikrinti lankomumo piko valandas, mat vieta, nors ir atoki, tikrai dažnai lankoma turistų.

 

Vandens bokštas Goldapėje (Wieża ciśnień w Gołdapi)

Judant toliau į vakarus puiki vieta kavos pertraukėlei yra Mažosios Lietuvos etniniame regione esantis buvęs vandens bokštas Goldapėje, dabar veikiantis kaip kavinė bei apžvalgos aikštelė. Bokšte įrengtas liftas, tačiau važiuojant juo praleisit progą išvysti nedidelę istorinių daiktų, aptiktų rekonstruojant bokštą, ekspoziciją. Ši yra įrengta laiptais pakeliui į viršų.

Pats miestas ir aplinkinės teritorijos patyrė WWI bei WWII kovų įkarštį – miestas buvo beveik visiškai sugriautas tiek Pirmojo, tiek Antrojo pasaulinio karo metais. Beje, buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje lenkai išsaugojo ir deramai prižiūri daugelį karinių kapinių – pakelėse apstu tai nurodančių ženklų. Verta paminėti, kad neretai tokių vietų priežiūrą finansuoja vokiečiai, nors kapinėse buvo laidojami visų kovojančių pusių kariai. Bet kokiu atveju labai patariu aplankyti bent keletą tokių kapinių, kur nėra „laimėtojų“ ar „pralaimėtojų“ – visų atminimas yra svarbus.

 

Fortas Boyen (Twierdza Boyen)

Gižycko miestelis vokiškai vadinosi Lötzen, o ir lietuviškai turėtų būti vadinamas Lėcius, tačiau ieškodami tokio miesto žemėlapyje nieko nerasite, todėl liksime ties oficialiu lenkišku pavadinimu – Giżycko. Šiame miestelyje yra didelis karinis fortas, pavadintas Prūsijos karo ministro Boyeno vardu. Fortas WWI karo metu veikė kaip ilgo nuotolio artilerijos atakos centras, o WWII metu čia buvo vokiečių karo ligoninė bei nacių karinės žvalgybos rytų frontui būstinė.

Forte įrengtos įvairios ekspozicijos, rengiamos istorinių kovų rekonstrukcijos, vyksta įvairūs renginiai ir koncertai, tačiau pagrindinė trauka turistams – išnaršyti ~100 hektarų užimančio forto teritoriją, jo statinius ir inžinierinius sprendimus. Pailsėti po forto galima ir pačiame miestelyje, galbūt kažkiek primenančiame Trakus dėl buriuotojų antplūdžio ir čia vykstančių įvairių vandens sporto čempionatų. Beje, miestelis turi dar vieną įdomybę – čia galima rasti vieną iš nedaugelio Europoje šonu atsidarantį tiltą.

 

Vilko irštva (Wolf‘s lair / Wilczy szaniec / Wolfsschanze)

Vienas iš esminių traukos objektų regione yra nacių bunkerių kompleksas Vilko irštva, WWII metu tarnavęs kaip viena iš Hitlerio būstinių – ši buvo skirta Rytų frontui. Įdomu tai, kad Vokietija sulaužė Ribentropo-Molotovo paktą ir puolė Sovietus vos tik bunkerių kompleksas buvo užbaigtas – Vilko irštva oficialiai atidaryta 1941 m. birželio 21 d., puolimas vyko ankstų 22-os dienos rytą, o Hitleris atvyko į bunkerių kompleksą jau sekančią dieną – birželio 23-ą.

Dar vienas įdomus faktas – čia buvo įvykdytas vienas iš bandymų nužudyti Hitlerį, kurį 1944 liepos 20 d. vykdė pulkininkas Klausas fon Štaufenbergas su bendraminčiais. Deja, likimas buvo palankus Hitleriui ir bandymas nepavyko, o visi, dalyvavę bandyme nuversti nacistinės Vokietijos fiurerį ir pradėti derybas su sąjungininkais dėl karo baigties buvo sušaudyti jau kitą dieną. Bunkerių teritorijoje, toje vietoje, kur stovėjo laikinas vasarinis barakas, dabar yra memorialinis akmuo, skirtas žuvusiam pulkininkui. Labai tikroviškai šio pasikėsinimo faktai yra parodyti filme Valkyrie, kur pulkininko-herojaus vaidmenį atliko Tom Cruise.

Beje, dalis bunkerių yra kitoje kelio pusėje, nei pagrindinis kompleksas – juos galima apžiūrėti ramiau, be turistų antplūdžio, kadangi ši vieta mažai žinoma ir lankoma. Į vieną iš statinių galima užlipti išorinėmis kopėčiomis, kas atrodo paprasta esant apačioje, bet yra pakankamai baisoka lipant pačiam 🙂

Dar svarbu paminėti, kad judant iš Gižycko link Vilko irštvos netoliese yra kito nacių padugnės – SS vado Himmlerio bunkeris, kaip ir kitur, jo link yra daugybė ženklų ir nuorodų, bet jis yra mažiau lankomas dėl buvimo atokiau.

 

Marienburgo pilis (Zamek w Malborku)

Keliaujant po buvusią Prūsiją tiesiog būtina aplankyti Kryžiuočių ordino headquarters – Marienburgo pilį. Ši UNESCO paveldo vieta yra nenuilstamo turistų srauto traukos taškas, tačiau vietos čia tikrai pakaks visiems – pilis yra monstrinio dydžio. Apie pačią pilį be abejo galite pasiskaityti internete ir pamatyti viską savo akimis ten apsilankius, tik galbūt išskirčiau Didžiąją menę su viduramžiais grindyse įrengta šildymo sistema (!), kur posėdžiavo kryžiuočių Magistras ir jo kariauna; bei pilies bažnyčią ir joje išsaugoto XVII a. medinio (!) kryžiaus liekanomis. Pati pilis buvo ženkliai apgadinta WWII metu, taip pat matoma, kad jos teritorijoje buvo vykdomos egzekucijos sušaudant – apie tai byloja nesiekiančios 2 m aukščio žymės vienoje iš sienų.

Norint apsistoti Malborke labai patogi vieta yra iškart priešais pilį, kitoje Nogat upės pusėje kur galima rasti ne vieną viešbutuką ar B&B. Ši vieta turi dar vieną patogumą – į pilį galėsite patekti pėsčiųjų tiltu, įrengtu čia pat.

Deja, Žalgirio (Grunwald) mūšio vietą kelionės metu praleidau, bet manau, kad aplankysiu šį ženklų Lietuvai bei Lenkijai istorinį objektą kitąkart.

 

Dinozaurų ir drakonų parkas

Malborke yra ne tik pilis – miesto parko dalyje yra įrengtas dinozaurų ir drakonų parkas ir čia patiks ne tik vaikams. Parke, be jau minėtų riaumojančių ir judančių dinozaurų bei drakonų rasite ir vaikų aikštelių, laipynių, dinozaurų kaulų paieškos smėlyje erdvę, vietas piknikui, kavinių ir suvenyrų parduotuvių. All-in-all tai yra tiesiog smagi vieta praleisti popietę gryname ore.

 

Gdanskas (Gdańsk)

Apmaudu, bet apie miestą daug negaliu papasakoti, kadangi čia bazavomės tik jo šiaurinėje dalyje, Przymorze rajone, prie pat Ronaldo Reigano parko ir mūsų buvimas buvo labiau poilsinis, nei pažintinis, tad apsiribosiu tik pačiu parku. Parkas ribojasi su jūra, todėl dauguma takelių veda jos link. Išnagrinėjus parką nuodugniau akivaizdu, jog jis skirtas aktyviai veiklai – čia įrengta aibė sporto treniruoklių ir įrenginių, bėgimo takelių, o stambesnės ir mažesnės vaikų žaidimo aikštelės kviečia pramogauti bei sportuoti mažuosius. Atskirai verta paminėti dviratininkus, mat jiems, be dviračių takų, yra skirtos specialios techninio aptarnavimo stotelės, kur galima pasinaudoti įvairiais įrankiais ar papildyti padangų oro atsargas.

Beje, parko teritorijoje, arčiau kranto yra WWI laikmečio artilerinės baterijos liekanos, o esminis šios rekreacinės zonos traukos objektas yra Ronaldo Reigano bei Jono Pauliaus II-jo paminklas.

Taip pat labai patarčiau aplankyti didelį Gdansko zoologijos sodą, jame, be daugelio įvairių gyvūnų rasite patogių vietų poilsiui (jo tikrai prireiks), o vaikai galės pajodinėti poniais ar pamaitinti namines ožkas 🙂

Dar būtinai nuvyksiu į Danzigą ir jo apylinkes pažinimo tikslais, nes šis regionas tikrai turi ką pasiūlyti – nuo WWII muziejaus ir Gervės ar Oliwa parko iki Westerplatte bei daugybės įdomybių Sopote, Gdynėje bei siauro pusiasalio, primenančio Kuršių neriją, pabaigoje esančiame miestelyje grėsmingu pavadinimu Hel, iki kurio galima labai patogiai nusigauti traukiniu.

Beje, mažai kam žinoma, kad Gdanskas ir teritorija į pietvakarius yra istorinė kašubų žemė, išsiskirianti savita kultūra, o svarbiausiai – visiškai netipišku Lenkijai alfabetu ir kalba, kuria žymimi net oficialūs kelio ženklai (!)

 

Logistika ir ne tik

Šiaurės Lenkijos regioniniai keliai yra pasakiško grožio – apaugę medžiais, geros kokybės (jokių žvyrkelių!!!), tačiau labai vingiuoti, tad reikia turėti tai omenyje planuojant maršruto laiką. Beje, vietomis, ypač Vilko irštvos apylinkėse galima aptikti vokiškų akmenimis grįstų kelio atkarpų, įdomiausia, jog važiuojant jais nejuntama jokių nelygumų!

Kalbant apie kelius Lenkijoje svarbu sugriauti stereotipus, užsigulėjusius dar nuo praeito tūkstantmečio laikų – greitam susisiekimui šalyje yra skirti naujos kartos magistraliniai keliai, savo kokybe lenkiantys daugumos Vakarų Europos šalių greitkelius inklusive deutscher autobahnen (!) – jais važiuosite greitai ir patogiai, be abejo susimokėję keletą zlotų už kokybę. Lenkija protingai išnaudojo ES paramą infrastruktūrai ir pastarąjį ~dešimtmetį padarė milžinišką šuolį šioje srityje. Mums, vykstant iš Lietuvos vakarų pusėn, aktualiausi būtų Vokietijos link vedantis kelias A2; Baltstogę ir Varšuvą jungiantis S8 (didelė dalis bus užbaigta šių metų gale, o visas – kitąmet vasarą) bei nuo Lietuvos pasienio Varšuvos link esantis S61 (numatyta pabaiga 2020 metais).

Kalbant apie nakvynes – kiekvienam žingsnyje, pakelėse ir atokiau apstu viešbučių, svečių namų ir kitų apgyvendinimo įstaigų, tereikia rasti sau tinkamą vietą apsistojimui pvz. booking.com pagalba.

Besidomintiems architektūra regionas siūlo marias įvairiausių miestų-miestelių, kuriuose rasite pilių, tvirtovių, bažnyčių ir kitų nuostabių architektūros paminklų.

 

Epilogas

Aprašytos vietos buvo lankytos per du kartus, kartą 2015-ais, kitą – 2016-ais metais, skirtingais maršrutais ir tikslais, tiesiog patogumo dėlei sudėjau viską į vieną sąrašą. Be to, turint laiko ir noro, laisvai galima viską apjungti į vieną įdomią kelionę, kuri, mano atveju, driekėsi iki pat Kolobžego (Kołobrzeg) šiaurės vakarų Lenkijoje, kur, pavyzdžiui, galima apsilankyti karo technikos pardavimo aikštelėje bei įsigyti kokį nors tanką 🙂 iki visai netoli Lietuvos sienos esančių miestelių Rynas (Ryn), Mikolaikos (Mikołajki), Lukas (Ełk), Alėcka (Olecko), Šventaliepė (Święta Lipka) ir kt.

Beje, grįžtant namo siūlyčiau užsukti į lietuvišką Lenkijos miestelį Punską – paragauti lenkiškai-lietuviško maisto, pasivaikščioti aplink Punios ežerą, pasigrožėti bažnyčia, atrasti lietuviškais vardais pavadintas gatves ir tuomet keliauti namo 🙂

 

PS

Nutaręs rašyti kelionių tema galvojau, kad viską sutalpinsiu į vieną post‘ą, bet matau, kad ir šis yra itin išplėstas, todėl kažkada vėliau skirsiu laiko BMW pasauliui (muziejui) Miunchene, automobilių ir technikos muziejui Sinsheime ir dar šiam bei tam 😉

O šio post’o tikslas elementarus –  paskatinti jus keliauti ir aplankyti šias arba kitas, jums patinkančias vietas. Plėskime įspūdžių horizontus!

 

PPS

Taip, aš labai stropiai sekiau Roberto Kubicos testus Hungaroringe ir manau, kad jis pasirodė stulbinančiai – įveiktos dvi Vengrijos GP distancijos, atlikta visa numatyta komandos testų programa ir dar daugiau, o svarbiausia – jo demonstruoti superconsistent ilgi stintai. Net neabejoju, kad „Renault“ nesimėtė šimtatūkstantinėm sumom vien tik dėl hype ar positivie PR. Laukiam Roberto grįžtant. Bent jau pradedant nuo Free Practice!