Tęsiant Interviu ciklą neatsitraukiu nuo lenktynininkų ir tampriai su lenktynėmis susijusių pašnekovų. Turbūt esate girdėję apie įžymiąsias 24 valandų „Le Mans“ lenktynes, o gal žinote santraukas ELMS („European LeMans Series“) arba WEC („World Endurance Championship“)? Busite nustebę sužinoję, kad viena iš tokio tipo varžybose dalyvaujanti komanda yra lietuviška! Dalius Steponavičius – „Speed Factory Racing“ komandos vadovas ir savininkas šiandien yra mano blog‘o svečias.
Labas, Daliau! Su pačiu susipažinom labai netikėtai, kai šįmet su bičiuliais besilankant „Le Mans“ lenktynėse, mūsų draugas Rimvydas Savickas mus tiesiog „nutempė“ į „Speed Factory Racing“ boksus, kur pats mandagiai mus sutikai ir papasakojai apie įvairius lenktynių bei jų organizavimo ypatumus. Be to, laisvai galėjome „pasimatuoti“ LMP3 klasės automobilio vairuotojo vietą, apžiūrėti patį automobilį ir pabendrauti su komanda. Buvo išties įdomu!
O štai visai neseniai kitas žinomas asmuo – Darius Grinbergas – rekomendavo pakalbinti tamstą plačiau, ką šiandien ir darome.
| Pirmas klausimas bus tradicinis – kaip atradai aistrą automobiliams, lenktynėms? |
| D.S.: Ja įskiepijo mano tėtis. Būdamas architektu jis turėjo aistra autosportui, dalyvaudavo ralio, treko varžybose, slalomuose. Augau toje aplinkoje, tad i mano gyvenimą autosportas atėjo nepastebimai ir labai organiškai. |
| Savo geriausius laikus prisimeni labiau kartinge ar ralyje? Kuo buvo įdomus kiekvienas šių etapų? |
| D.S.: Negalėčiau išskirti vieno ar kito, abu paliko kažkokį pėdsaką. Labiau aš prisimenu tiek kartingo tiek ralio automobilio tobulinimus. Dabar kartais juokas ima, kai pagalvoju kokius techninius sprendimus realizuodavau. Būdamas 13-15 metų pats ruošdavau kartingo variklius, o ralyje visada buvau tas, kuris į Lietuvos ralio mašinų parką pastatydavo dar nematytą modelį – „Ford Escort 1,6 Turbo“, „Opel Kadett“, „Opel Astra“.
Man buvo ne tik aistra vairuoti, aš jausdavau didelį pasitenkinimą priversdamas pasirinkta automobilį važiuoti greitai ir ji tobulindamas. |
| Kaip gimė ar išsivystė mintis įkurti komandą? Kokią viziją turėjai ir kokia komandos misiją matai dabar, prabėgus jau dešimtmečiui? |
| D.S.: 2005 metais aš nusprendžiau baigti savo dalyvavimą ralio varžybose ir pradėjau rūpintis buvusio savo rėmėjo sūnaus sportine karjera. Tuo metu, būtent toje komandoje, su kurią susitariau dėl mano prižiūrimo sportininko dalyvavimo, pilotais buvo kiti penkiolikamečiai, dabar gerai žinomi pasauliniame autosporte vaikinai. Man nusišypsojo sėkmė ir buvau prileistas prie Sebastieno Vettelio ir šių metų „Le Mans“ lenktynių nugalėtojo Sebastieno Buemi treniruočių proceso, kurį valdė „Red Bull“ sporto departamentas. Įgavau neįkainojamos patirties, supratau kaip ruošiami čempionai.
Tai buvo lūžis mano gyvenime, ir aš supratau, kad mano hobis gali tapti verslu. Išėjau iš gerai apmokamo darbo ir pradėjau kurti savo privačią lenktynių komandą. Nuo 2008 metų komandai pavyko keturis kartus laimėti „Radical Euroseries“, išugdyti ne vieną greitą lenktynininką, o 2015 metais laimėti 3 vietą ELMS („European Le Mans Series“) čempionate. Per tuos metus mano teikiamomis paslaugomis naudojosi daugiau kaip 30 lenktynininkų iš viso pasaulio. Geografija plečiasi kiekvienais metais. Mes galime save laikyti viena geriausių Ispanijos komandų ilgų distancijų lenktynėse. |
| Žinia, tavo ekipos bazė yra Ispanijos rytuose, tačiau dauguma lenktynių juk vyksta „giliau“ Europoje, tad kodėl būtent ši vieta? Ar tai klimato įtaka ar egzistuoja ir kitos priežastys? |
| D.S.: Kadangi Lietuvoje, tuo metu, toks verslo modelis funkcionuoti negalėjo, visos mano jėgos buvo nukreiptos į paslaugas Europos lenktynininkams. Dažnos kelionės, prasta geografinė Lietuvos padėtis privertė keisti gyvenamą vietą. Su šeima pasirinkome Ispaniją ir įsikūrėme Valensijoje. Klimatines sąlygos be abejones įtakojo šį sprendimą, nes čia turime sąlygas testuoti automobilius ir žiemos laikotarpiu. |
| Šįmet „Speed Factory“ startuoja naujame „Ultimate Cup Series“ čempionate – kuo jis ypatingas/naudingas tavo komandai? |
| D.S.: Pirmiausia, tai mes liekame ir visas savo pajėgas skiriame kaip ir kiekvienais metais ELMS. Pats dalyvavimas šioje serijoje, nežiūrint i pasiektus rezultatus, jau yra labai daug vertas, nes pasaulyje yra daug komandų, kurios nori , bet deja negauna vietos šiame čempionate. Tol, kol mano komandą ACO (lenktynių organizatorius) išrenka tarp tų geriausių – aš neketinu sustoti.
Be ELMS komanda taip pat dalyvaudavo ir Prancūzijos VdeV serijoje. Tai taip pat ilgų nuotolių lenktynių serija, kurią išnaudodavome, kaip poligoną ruošiant naujus lenktynininkus ir tobulinant automobilį. Baigiantis 2018 sezonui VdeV pranešė praradusi kontraktą su „Michelin“ padangų tiekimui, todėl teko ieškoti alternatyvų. Padangos karkaso, mišinio ar bet kokie nedideli pakeitimai jos sandaroje, reikalauja labai didelių investicijų į testų programą, automobilio perreguliavimą, taip pat piloto vairavimo stiliaus adaptacijos tai padangai. Todėl dauguma komandų, kurios šioje serijoje dalyvaudavo tais pačiais tikslais kaip ir mes, ryžosi pereiti i naujai paskelbtą „Ultimate Cup“ lenktynių serija vardan pasilikimo su „Michelin“ padangomis, su jomis kuriomis mes lenktyniaujame ir „Le Mans“ serijoje. Nauja „Ultimate Cup“ serija turėtų tapti labai populiaria. Joje mes pasistengsime debiutuoti ir „Formulės Renault“ varžybose, kurios bus rengiamos tais pačiais savaitgaliais. Neseniai tam tikslui įsigijome „Formulės Renault“ bolidą, kurį sėkmingai jau testavome Valensijos trasoje. Tai dar vienas žingsnis plečiant komandos teikiamų paslaugų ratą, nes galime pasiūlyti savo „know how“ ir labai jauniems lenktynininkams. Gal atsiras ir lietuvaičių, norinčių iš kartingo žengti pirmus žingsnius i „formulių“ kategoriją.
|
| Prieš pereinant link blic‘o, kokie tolimesni planai komandai – čempionatai, partneriai, lenktynininkai, komandos personalas? |
| D.S.: Kol dar yra motyvacijos ir energijos, pagal galimybes judėsime į priekį. Aš nenuleidžiu ranku ir tikiuosi, kad mums pavyks sudalyvauti „Le Mans“ 24 valandų lenktynėse, nes tai būtų pats aukščiausias galimas pasiekimas privačiai komandai. Aišku tas įmanoma tik su labai didelėmis investicijomis, nes konkurencija būti atrinktam į šias prestižiškiausias pasaulyje lenktynes, į kurias veržiasi net dauguma F1 pilotų, yra milžiniška.
Tai vos 60 vietų, iš kurių atmetus gamyklinių komandų užimamas vietas, bei pagal kitus kriterijus išdalintas, tokioms privačioms komandoms kaip mano lieka vos kelios vietos. Dar smagiau butu tai padaryti su trimis pilotais iš Lietuvos ir su lietuviška komandine vėliava, deja lietuviškasis verslas nemato tame prasmes ir toks projektas vargu ar kada bus realizuotas. Nepaisant to, mane džiugina bent jau tai, kad be vieno mechaniko ir inžinieriaus, visas komandos personalas, o tai virš 10 žmonių, yra lietuviškas ir mes su pasididžiavimu šalia Ispanijos keliame ir Lietuvos vėliavą. |
Ačiū už atsakymus! Bet klausimai dar nesibaigė 🙂 Toliau rasi dvi nedideles serijas klausimų. Viena – apie “Formulę-1”, kita – su filosofiniu polėkiu. Sėkmės!
Apie F-1…
| Kada ir kaip susidomėjai ar sužinojai apie “Formule-1”? |
| D.S.: Sunku prisiminti kada tai buvo. Aš tikrai prisimenu, kad vaikystėje piešiau F1 automobilį su šešiais ratais. Aišku kad tai buvo „Tyrell P34“, todėl manau, kad pirmoji pažintis su F1 turėjo būti apie 1977 metus. |
| Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 autosporto pasaulyje yra išskirtinė? |
| D.S.: Tai labai didelis ir įsišaknijęs verslas visomis prasmėmis, ji nelengva sugriauti. Ši „bacila“ pasėta kelioms kartoms, nors populiarumas labai krenta, bet F1 dar ilgai liks autosporto piramidės viršūnėje.
Jei žvelgti iš profesines pusės, sakyčiau, kad deja technologine prasme F1 jau užleidus savo pozicijas „Le Mans“ LMP1 prototipams, kurie yra kompleksiškai sudėtingesni, trasos ratą gali įveikti taip pat greitai, be viso to, gali važiuoti 24 valandas be didelių intervencijų. |
| Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ar komandą? Papasakok plačiau. |
| D.S.: Man gyvenimas pametėjo galimybes sutikti ir bendrauti su daugiau, nei vienu iš buvusių ir esamų F1 pilotų – daug laiko teko praleisti su abejais Sebais (Vetteliu ir Buemi), gerai pažįstu ir Nico Hulkenbergą. Deja iš dabartinės generacijos pilotų neturiu savo korifėjaus. Aš labiau vertinu senąją kartą, kuri neturėjo tokių technologinių pagalbos galimybių ir galėjo pasikliauti tik savo pojūčiais ir talentu valdyti tų laikų monstrus. Savo mėgstamiausiu pilotu, likusiu deja tik atsiminimuose, įvardinčiau Ayrtoną Senną. Dar su vienu 1980-81 m. laikotarpio F1 pilotu Slimu Borguddu esame labai geri draugai, nors jis nemažiau žinomas kaip ABBA grupes studijinis būgnininkas. |
| F-1 fanas / gerbėjas / žiūrovas. Ar tai vienas žmogus, ar trys skirtingi? Kuriai kategorijai priskirtum save? |
| D.S.: Manau kad tai 3 skirtingi tipažai, nors gali būti apsijungę ir į vieną visumą tam tikrais atvejais. Aš labiau save priskirčiau žiūrovo kategorijai su tam tikrais lyriniais nukrypimais. |
| Kaip manai – F-1 ateitis yra susijusi su 100% elektros jėgainėmis, ar šiam sportui tiesiog privalomas benzino kvapas? |
| D.S.: F1 kol ji gyvuos, visada lydės benzino kvapas, nes Electric segmentas yra užimtas ir F1 negali dėl to evoliucionuoti i E-technologijas. Deja esamoje stadijoje „Formula E“ ar bet kokia kita E-autosporto atmaina tai ne pilotų, o 100% technologijų lenktynės, pilotai jose tik inžinierių nurodymų vykdytojai, bet reikia pripažinti, kad jos vis tiek kažkada išstums tradicines lenktynes, kurias mes prisiminsime su didele nostalgija, o naujoji karta tik tokias jas ir pažins. |
| Kokia autosporto šaka, apart F-1, labiausiai vertini ir domiesi? Kodėl? |
| D.S.: WEC, ELMS, WRC. |
…ir ne tik
| Kokį automobilį pats vairuoji arba norėtum vairuoti kasdien? Kodėl būtent šį? |
| D.S.: Neturiu absoliučiai jokio prieraišumo kažkokiam specifiniam modeliui. Vairuoju kasdien ir SUV ir Van tipo automobilius ir brandinu minti apie kažkokio historic car įsigijimą. |
| Ar pats mėgsti greitį? Jei taip – kaip ir kur realizuoji šį potraukį? |
| D.S.: Klausi gurmano ar jis mėgsta skanu maistą? 🙂 Žinoma kad taip. Nuslopinu ta potraukį pramankštindamas senus kaulus sportiniu kartingu. |
| Ką labai nori padaryti, bet taip ir nepadarai? Kas stabdo? |
| D.S.: Norėčiau daugiau laiko skirti savo seimai, vaikams, kelionėms. O stabdo gyvenimo būdas (nes autosportas toks jau yra) ir iš to atsirandanti laiko stoka. |
| Jei galėtum matyti virš kiekvieno žmogaus skalę, kas joje būtų atvaizduota – socialinis reitingas, laimės pojūtis, gyvenimo trukmė, IQ lygis ar kas nors kito? |
| D.S.: Nenorėčiau matyti nei vienos skales, nes ji atimtu pažinimo galimybe, o skalės sudarymas bendraujant, turėtų visai kitokius atspalvius. |
| Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema bendrautumėte? |
| D.S.: Su Sigmundu Freudu. Manau tai būtų pašnekesys apie psichoanalizę ir pasąmonę. |
| Jeigu laimė taptų pagrindine valiuta, ką veiktum gyvenime? |
| D.S.: Dalinčiau laimės kreditus tiems, kuriems jos trūksta, nes aš pakankamai turiu tik tokios valiutos 🙂 Save vertinu tikrai kaip laimingą žmogų. |
| Ar turi asmeninį tobulėjimo planą ar, oficialiau suformulavus, gyvenimo tikslą? |
| D.S.: Aš visada turiu tikslo viziją profesine prasme, bei stengiuosi suformuoti tarpinius finišus (split) gyvenimiška prasme, kokie jie būtų maži ar dideli, visada gera jaustis vieną kirtus ir pasileidus bėgte ar šliaužte link sekančio.
Visada dėkingas ištikimiausiems mane supantiems šeimos nariams, partneriams, draugams, bendradarbiams, visi jie yra mano pagrindiniai motyvatoriai. |
| Pabaigai, proga užduoti klausimą interviueriui |
| D.S.: Pats esi informatikas ir autosporto fanatas, todėl mano klausimas iš apjungtos srities. Koks tavo požiūris i robocar lenktynių užuomazgas?
AF1: Manau, kad „Formulė E“ artimiausią dešimtmetį tikrai pradės kutenti padus „Formulei-1“, nuo to niekur nedingsi. Taip pat man labai prie širdies Sim Racing, net F-1 mato tame ateitį ar bent jau poligoną jaunų fanų auginimui. O štai robotų lenktynės yra apie nieką. Juk lenktynių esme – asmenybių, gladiatorių kovos (aišku, su technologijų pagalba), o kai nėra asmenybių – nėra nieko. |
AF1@F1 