Sveiki, kolgeos-fanai-bendraminčiai. Prabego jau šimtas metų nuo mano paskutinio teksto braukimo bei raidžių mėtimo. Teko perskirstyti gyvenimo prioritetus ir šį blogą palikti toliau nuo pirmosios svarbos reikalų. Sprendimo nesigailiu, nes viskas puikiai pasiteisino, tačiau kartais liūdžiu, mat nepavyksta pasidalinti mintimis su sergančiais ta pačia liga…

Šįkart susiėmiau, nes turėjau keletą dienų, skirtų F-1. Viską susiplanavau ir jaudriaus pagalba (AČIŪ!) gavau akreditaciją į testus Montmelo žiede, taip pat užsiregistravau į FOTA rengiamą fanų forumą Barselonoje.

Pasistengsiu apie viską šiek tiek nupasakoti.

FOTA fanų forumas – renginys skirtas kiekvienam F-1 fanui, norinčiam ateiti ir artimiau pabendrauti su šio sporto atstovais – lenktynininkais, inžinieriais, ekipų vadovais.
Šįkart forumas vyko Barselonoje, registruotis reikėjo iš anksto, pakako paprasto (trumpo ir aiškaus) laiško FOTA sekretoriui. Forumas vyko vasario 29 dieną, RACC būstinėjė.

Į forumą užsiregistravau, nes tarp dalyvių buvo Vitalijus Petrovas – kaip lenktynininkas jis tikrai nėra aukščiausios “prabos”, bet kaip žmogus yra (bent jau tiek girdėjau ir skaičiau) labai šiltas ir atviras. Juoba visuomet stengiasi trasoje suprasti savo klaidas ir jų nebekartoti. Taigi, sumasčiau, kad užduosiu jam klausimą, jei tik bus tokia galimybė.

Į forumą dar prieš valandą iki pradžios jau pradėjo rinktis fanai, o viso jų atvyko apie 200. Klausimus galėjo užduoti kažkur 10 žmonių, tarp jų (mandagiai, bet įkyriai mosikuodamas ranka) įsispraudė ir toks AF1…

Atsiprašiau vietinės publikos ir ispaniškai šnekančių pilotų (Pastoro Maldonado, Pedro de la Rosos ir Marco Gene), jog klausimą užduosiu tik Vitalijui Petrovui. Kaip parodė įvykiai – tikrai neprašoviau, nes visi kiti kalbėjo ispaniškai ir labai aktyviai “puolė” klausimais Pedro ir Pastorą, kartais užduodami bendrus klausimus (visiems dalyviams).
Ko paklausiau Vitaliko? Nenorėjau kvaršinti galvos aerodinamika, testų rezultatais, lūkesčiais ir t.t., tiesiog paprašiau, jog pasidalintų savo emocinę būseną, kadangi žiemos metu (tarpsezony) buvo sunkus metas – atsisveikinimas su viena komanda ir vėlyvas startas kitoje…

Atsakymas buvo tikrai atviras ir be jokių PR’inių žodelių. Petrovas pripažino, kad po “Lotus” sprendimo teko rimtai padirbėti, norint rasti vietą sporte. Patvirtino, kad laikai buvo labai sunkūs, tačiau dabar jausmas yra daug geresnis ir galima susitelkti į pagrindinį darbą.

Bėje, vėliau buvo vienas iš klausimų (visiems dalyviams) apie lenktynininkų pasiruošimą prieš sesiją (ar tai būtų testai, ar kvalifikacija, ar lenktynės). Labai daug ką pasakė to paties Vitaliko atsakymas – tuomet, kai kiti lenktynininkai pasakojo apie telemetrijos duomenis, darbą su inžinieriais, fizinį pasiruošimą, šis pasidalino labai paprasta tiesa – “Visų pirmą ruošiuosi čia” (ir mostu parodė į žmogaus galvojimo įrenginį). Vėliau kiek detalizavo, jog tai yra esminis pasiruošimas – susidėlioti viską galvoje, pravažiuoti kelis kartus trasą, prisiminti nelygumus, stabdymo taškus ir t.t., o toliau jau imtis visų kitų reikalų.

Antros sesijos dalies (su Ericu Boullier, Norbertu Haugu ir t.t.) jau nelaukiau – man paprasčiausiai nebuvo įdomūs jų postringavimai, kur vienas interviu nesiskiria nuo kito, o į visus klausimus atsakoma būsimam laike…

Renginys tikrai patiko, viskas buvo profesionaliai suorganizuota (TV projekcijos, garsas, vedantysis, technikos įranga, vieta). Jei tik turėsite tokią galimybę – siūlau sekti informaciją FOTA svetainėje ir sudalyvauti kituose forumuose (jų tikrai dar bus).

Taigi, antra dalis – testai Montmelo žiede.
Iki šiol nesu buvęs Barselonos trasoje (kuri yra šiaurinėje miesto dalyje, šalia Montmelo gyvenvietės), todėl apie atstumą nuo Montmelo traukinių stoties nelabai žinojau (jaudrius buvo prigąsdinęs, jog reikės nemažai “pėdinti”). Atvykęs į vietą greitai susiorientavau kuria kryptimi judėti pagal ausiai malonų ir pažįstamą garsą 🙂

Šiek tiek pablūdinėjęs pagaliau radau akreditacijos centrą (paslėptą laukuose, trasos prieigose), gavau dokumentą ir nupėdinau pagrindinio įėjimo link.
Pačiame paddocke buvo nemažai žmonių, dauguma jų mėdžiojo Fernando, Felipe ir kitus lenktynininkus, prašė autografų.
Nieko stulbinančio ar ypatingo nepamačiau (senstu? 🙂 ), gal tik išskyrus tai, jog akreditacijos popieriukas, kabantis ant kaklo, leido pabūti visur, kur tik buvo noro (išskyrus boksus, of course 😉 ).

Smagi vieta bolidų stebėjimui bei fotografavimui buvo ties La Caixa posūkiu – matėsi visa galinė tiesioji bei 11 – 14 posūkių kombinacija. Kartais buvo galima pamatyti tiesiosios gale “lenkimus” – pvz. šioje vietoje Buttonas kelis ratus iš eilės “žaidė” su Rosbergu t.y. buvo kažkokios bent minimalios kovos imitacija.
Taipogi gerų kadrų buvo galima pagauti stebint iš virš boksų esančios terasos ir iš tribūnos prieš boksus. Tiesiojoje irgi pasitaikydavo “lenktynių”.
Žemiau (ne, ne dabar, bet dar žemiau) pridedu šiokių-tokių neprofesionalių nuotraukų iš visos testų dienos.

Bendrai vertinant testų diena pasirodė nyki (natūralu, juk ne GP savaitgalis), nors organizacija, vėl gi, aukštame lygyje. Kas keletą minučių per vietinį “radiją” vis pasakodavo rezultatus, kalbėjo kuris lenktynininkas trasoje, kuris užsuka į boksus ir t.t.
Koks pagrindinis pliusas? Garsas. Be abejo garsas. Be ausų kištukų, stebint bolidus S/F tiesiojoje iš Tribuna D (prieš boksus), buvo labai sunku, nes garsas, užsisukantis nuo tribūnos komplekso tarsi pjaudavo ausis, bolidui prazvimbiant pro šalį. Aš labai norėčiau senatvėje dar šį bei tą girdėti, todėl paskubėjau užsikimšti ausis atitinkamomis priemonėmis.

Apie testų stebėjimą nėra ko daug rašyti, bet patarimą turiu tokį – jei turite galimybę – pirmyn. Ypač, kai medžiojate lenktynininkų parašus ar mėgstate fotografuoti ir ieškote kokių retesnių kadrų.
Tikrai gerai praleisite laiką!

Atsiprašau, kad išsiplėčiau. Iki kitų kartų!!!
A.

PS Nei per teliką, nei žaidžiant žaidimus, nesimato realių aukščio pokyčių Katalonijos žiede. Gyvai viskas atrodo kitaip, arba bent jau man taip pasirodė…
PPS Susisiekimas tiek Barselonoje (metro) tiek priemiestyje (traukiniai) yra puikus. Transporto maršrutai sudėlioti protingai, ilgai laukti niekur neteko, tiesa traukiniai kartais vėluoja po ~5 min (na, čia juk ne Vokietija, ar ne? 😉 ).