Naujas post‘as Interviu skiltyje, kur pastaruoju metu kalbinu įvairias lenktynių pasaulyje žinomas asmenybes ir šį kartą jų yra iškart dvi! Šiandien į mano klausimus atsako automobilių sporto dinastijos atstovai, daugkartiniai 1000 km lenktynių Palangoje nugalėtojai, Jonas Gelžinis ir Ignas Gelžinis.
Jonai, Ignai, kadangi interviu formatas neįprastas, sutarkime, jog klausimus adresuosiu abiem iškart, o atsakymus pateikti galėsite savo nuožiūra – kartu, po vieną arba vienas iš jūsų, jei kitam, pavyzdžiui, netiks klausimas 😉
| Lenktyniaudami Lietuvoje, be abejo atstovaujat seniausiai ir labiausiai žinomai šalyje komandai „Juta Racing“. Kaip ši ilgametė patirtis praverčia ekipai ruoštis lenktynėms ir kuo tai naudinga patiems lenktynininkams? |
| J.G.: Mūsų komanda nėra žinomiausia Lietuvoje, bet nuoseklus ir kryptingas darbas duoda gerų rezultatų.
I.G.: Sunku vertinti, kas yra -iausias. Bet metų tikrai daug. Aš gaunuosi kaip ir jauniausias, tad iš esmės man yra lengviausia judėti į priekį, nes galiu išnaudoti turimą ekipos patirtį, nereikia gaišti laiko atradinėjant savo kryptis, teisingus sprendimus ir darant savo klaidas. |
| Didelį dėmesį skiriat fiziniam pasiruošimui, kas, mano nuomone, yra kertinis pagrindas, norint patogiai jaustis trasoje, o po lenktynių išlikti žvaliais.
Tačiau kur kas sunkiau yra pasiruošti psichologiškai – apmąstyti strategiją, galimus varžovų veiksmus trasoje ir už jos ribų ir kitus niuansus, ar taip? |
| J.G.: Labai svarbūs kardio-pratimai, nes važiuojant automobiliu pulsas būna 130-150 bpm. Taip pat specialūs pratimai nugaros, pilvo preso ir kitų raumenų grupių tonusui palaikyti. Kuo mažesnis vairuotojo svoris – tuo lengviau. Po ir per lenktynes naudoti izotoninius gėrimus. Strategija nuolat kinta, tad tik jaučiantis gerai galima greitai ir teisingai priimti sprendimus.
I.G.: Fizinis pasiruošimas, bent jau man, tapo rutina, be kurios dabar negaliu gyventi. Atrodo, nepajudi, ir nervas ima, kad reikėjo 🙂 Tai natūraliai prideda privalumu prieš varžovus, kurie pavargsta, tačiau jei būna, kad reikia įdėti visas turimas jėgas, nuovargis vis vien atsiranda. Pasiruošti strategiją svarbu, bet visko nesuplanuosi, todėl sakyčiau, kad reikia daryti viską ką gali geriausią, o tada žiūrėti, kur link įvykiai krypsta. |
| Abudu mėgstat dviračius, o Ignas, kiek suprantu, jungia šį pomėgį su plaukimu ir bėgimu, dalyvaudamas triatlono varžybose. Šie savo kūno galimybių išbandymo būdai atsirado iš poreikio stiprinti fizinę formą ar tiesiog iš aistros iššūkiams? |
| J.G.: Taip, iš poreikio palaikyti formą, atsirado aistra fiziniam sportui. Pradžioje pradėjau bėgioti, vėliau bėgimą nukonkuravo dviračių sportas, jis turi panašumo į autosportą – yra techniškas ir tikslus, daug strategijos. Plaukimas, man labai atrodo monotoniškas, plaukdamas negali bendrauti, o matomi vaizdai – tik skirtingų spalvų plytelės 😀
I.G.: Kaip minėjau aukščiau, tai pradžioje buvo įdomesnis būdas palaikyti formai, o dabar tapo hobiu, pomėgiu, aistra. |
| Labai atviras klausimas – broliška konkurencija – kas tai ir kaip tai? 🙂 |
| J.G.: Manau tai privalumas, bei papildoma motyvacija abiem.
I.G.: Visada turiu ką vytis, bet visada ir galiu sakyt, kad turiu tam tris metus… ;D |
| Kokia jūsų nuomonė apie neapgalvotus poelgius lenktynių įkarštyje? Turiu omeny momentus, kai lenktynininkas padaro veiksmą, kurio vėliau gailisi arba net nesugeba deramai jo paaiškinti. |
| J.G.: Viena iš stipriųjų mano savybių, kad nesu labai impulsyvus, bet karjeros pradžioje, kartinguose, buvo visko.
I.G.: Man taip dažnai būna. Stengiuosi su tuo kovoti, bet esu labai impulsyvus. Retais atvejais, tai tikrai gali suveikti, bet didžioji dalis – geriau būtų pagalvoti 🙂 |
| Antrinant prieš tai užduotam klausimui – ar manot, kad susitvardymo išmokstama, ar tai tiesiog įgimta ir kai kurie lenktynininkai visuomet išliks blaivaus proto, o tie, kiti, visuomet palūš „under pressure“? |
| J.G.: Priklausomai nuo charakterio savybių, vieniems reiks skirti daugiau pastangų, kitiems mažiau, bet lyderiai auto/moto sporte viską apgalvojantys žmonės, tiek trasoje tiek už jos ribų, dėl to jie ir tampa lyderiais.
I.G.: Manau, kad tai charakterio savybė, kaip žmogus įpranta reaguoti į jį supančią aplinką. Tačiau visko yra išmokstama, tad tikiu, kad tai galima pakeisti. |
| Šios psichologinės sub-temos uždarymui – ar tikite, jog skandinavai ir „šiauriečiai“ yra ramesni ir pragmatiškesni lenktynininkai už „pietiečius“? Atsakymą prašau argumentuoti 🙂 |
| J.G.: Čia stereotipai… argumentų neturiu.
I.G.: Nesijaučiu kompetentingas atsakyti į tokį klausimą. Čia turbūt kiekvienas individas yra skirtingas, nepriklausomai nuo to, kur jis augęs. |
| Pasaulyje vis populiarėja ralio-krosas. Man, žiedinių lenktynių mėgėjui, tai yra kupinas vaizdų ir įtampos „show“. Kaip manot, kodėl RX tapo tokia populiari? |
| J.G.: Dėl pagrindinio rėmėjo investicijų.
I.G.: Kai buvome Vokietijoje žiūrėti RX, paliko labai gerą įspūdį. Viskas vyksta labai greit ne tik važiavimo metu, bet ir tarp važiavimų. Vieni baigia, kiti vos ne iškart startuoja. Tai neleidžia nuobodžiauti žiūrovui, o dėl itin trumpos distancijos, dalyviai neišsimėto po trasą ir nevažiuoja „po vieną“. |
| O kokios nuomonės esate apie eSports virtualių lenktynių kategoriją? Žinia, net „Formulės-1“ komandos jau turi po savo e-ekipą, kurios nariai rungtyniauja atskirai rengiamame eSports čempionate? |
| J.G.: Na simuliatorius stipriai naudodavau, kai važiavau „Porsche Carrera Cup GB“. E-sportai labai arti realybės dabar, bet šiek tiek skiriasi. Konkurencija didelė, norint važiuoti priekyje reikėtų skirti bent 8 val. per savaitę, o šiuo metu mano gyvenime turimas laikas ribotas, bet ateityje gal ir „išbėgsiu į aikštę“ 🙂
I.G.: Manau, kad tai daugeliui vyrukų leidžia sportuoti profesionaliau, nei tik šiaip, birzginti prie kompiuterio. Žaidimai jau labai arti realybės, tad manau, kad ateityje tai vis rimtės ir rimtės. Pačiam dažnai būna įdomu pasukioti vairą prie PC. Žinai, kad ten gali daryti klaidas 🙂 |
| Kokie jūsų tolimesni planai? Išskyrus 1000 km lenktynes Palangoje, kurias vėl laimėsite 🙂 |
| J.G.: Bandysime į „Baltic Endurance Series“ paleisti vieną ar du „Porsche“.
I.G.: Sunku kol kas kalbėti apie planus. Dar sunkiau tampa laimėti 1000 km lenktynes – rimtos ir rimtesnes technikos vis daugėja, automobiliai galingėja, varžovai profesionalėja. Tad nugalėtojas paaiškės tik liepos mėnesį! 🙂 Džiugu, kad Lietuvoje tai (autosporto lygis) auga, mažais žingsneliais, bet auga 🙂 |
Tikiuosi, neįkyrėjau klausimais. Manau, kad atsakymus pateikti yra lengviau, nei sugalvoti pačius klausimus 😉
Bet ir tai dar ne viskas – žemiau rasite daugiau ar mažiau standartinių klausimų rinkinį, kurį pateikiu kiekvienam pašnekovui. Nemaža dalis jų yra skirta mano blog‘o esminei tematikai – „Formulei-1“.
Apie F-1
| Kada ir kaip susidomėjot ar sužinojot apie “Formule-1”? |
| J.G.: Vaikystėje labai stipriai stebėjau ir pamenu daug ką iki dabar. Dabar man užtenka pirmadienio rytą „highlights“ pasižiūrėti.
I.G.: Oj… sunku net pasakyti. Vaikystėje, net nepamenu kada 🙂 |
| Kodėl automobilių sporto pasaulyje manoma, jog F-1 yra išskirtinė? |
| J.G.: Naujausios technologijos ir didžiausi pinigai.
I.G.: Turbūt dėl to, kad ten investuojamos beprotiškos sumos į technologijas. Vėliau kai kurios technologijos perkeliamos i kitas disciplinas, arba net į serijinius automobilius. |
| Ar turit mėgstamiausią F-1 pilotą ar komandą? Jei taip, papasakokit plačiau. |
| J.G.: Neturiu. Nemėgstu dominuojančios komandos.
I.G.: Iš dabartinių išsirinkti būtų sunku. Visada įdomi persona buvo Senna. Taipogi Schumacheris. Dabar Hamiltonas kala į vienus vartus, bet kažkodėl nejaučiu jam jokios simpatijos… |
| Kokią iš F-1 kalendoriuje esančių ar buvusių trasų norėtumėte išbandyti (o gal jau esate išbandę)? |
| J.G.: Su F-1 – bet kurią trasą 😉
I.G.: Manau, kad Monakas. Egzotika… 🙂 |
| Kokia autosporto šaka, apart F-1, labiausiai vertinat ar domitės? Kodėl? |
| J.G.: Stebiu kaip kolegoms sekasi GT serijose ir „Porsche“ cup‘uose, taip pat domiuosi TCR tendencijomis.
I.G.: Dabar seku RX ir TCR. Vis pasižiūriu „Super stadium trucks“, smagiai jie ten ant trijų ratu lekia. |
Ne tik apie F1
| Kokius automobilius vairuojat kasdien? O kokiais supercar‘ais, istoriniais arba žinomais automobiliais žavitės (if any)? |
| J.G.: Neseniai persėdau iš „SEAT Leon FR“ į „VW Touran“. Esu išbandęs „Ferrari“, bei po keletą „Porsche“ ir „Lamborghini“ modelių, trasoje jie atrodo vangūs, sunkūs, mažai gripo, ir „no fun“, net palyginus su ne tokiais galingais, bet sportiniais automobiliais.
I.G.: Tenka pripažinti, kad be „Porsche“ nelabai kuo daugiau ir domiuosi. Esu tiesiog apsėstas šios markės 🙂 Kasdien vairuoju „Seat“ automobilį 🙂 |
| Bendrai žvelgiant – lenktynininkas yra profesija ar gyvenimo būdas? |
| J.G.: Mix‘as
I.G.: Lietuvoje iš to uždirbti nežinau ar įmanoma. Todėl, greičiau, gyvenimo būdas 🙂 |
| Ar yra kas nors, ką labai norit padaryti, bet taip ir „neprieina rankos“? Kas stabdo? |
| J.G.: Galbūt reikėtų daugiau dalintis FB ir Instagram story, bet, atrodo, jei tai malonus laikas, norisi juo ir pasidžiaugti dabar, o ne filmuoti ar dalintis…
I.G.: Šokt su parašiutu? 😀 |
| Jei galėtumėt matyti virš kiekvieno žmogaus skalę, kas joje būtų atvaizduota – socialinis reitingas, laimės pojūtis, gyvenimo trukmė, IQ lygis ar kas nors kito? |
| J.G.: Labai įdomus klausimas. Manau likusi gyvenimo trukmė, tada laiką naudotume ypač produktyviai, ir bandytume jo daugiau skirti mums brangiems dalykams.
I.G.: Niekada apie tai nesusimasčiau… nesugalvoju atsakymo… |
| Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtumėt susitikti. Kokia tema bendrautumėt? |
| I.G.: Norėčiau pamatyti ką nors iš viduramžių. Pabandyti suprasti, kaip jie ten ankščiau gyveno… Visada kirba toks „kaip… na kaip taip?“… 🙂 |
AF1@F1 