Karts nuo karto nusiperku kokią nors su „Formule-1″ susijusią knygą ir pasidalinu ištraukomis su jumis. Taip buvo su „No Angel“ apie Bernie Ecclestone‘ą, Rosso Brawno „Total Competition“ ir Marko Webberio „Aussie Grit“.

Praeitais metais pasirodė „The Unknown Kimi Raikkonen“ apie patys suprantat ką. Nors turinys nėra toks gilus, kaip R. Brawno kurinio atveju ar toks „behind the scenes“ kaip knygoje apie Bernie, įdomių faktų iš Raikkoneno gyvenimo visgi nemažai. Pabandysiu pateikti keletą įdomesnių. Kaip visada, tai nėra recenzija, o tik ištraukos iš knygos. Enjoy!

 

Media, PR

Mano akį patraukė ketvirtadienio spaudos konferencija. Lenktynininkų paprašyta pasidalinti prisiminimais apie Malaizijos lenktynes, rengiamas paskutinį kartą. Pilotai pateikia mandagius atsakymus, tai reiškia – nuobodžius. Ateina Kimi eilė. Jis čia yra nugalėjęs 2003-ais ir žurnalistas klausia ko jis labiausiai pasiges. Kimi teigia, jog nežino ar kažko ilgėsis. Trasa yra smagi, tačiau apart oro uosto, viešbučio ir trasos tu nieko nematai. Galima rinktis ar ilgėsitės kažko iš išvardintų. Kai kurie žurnalistai pradeda juoktis, kiti sėdi tyliai.

Tai yra humoro esmė: jei niekas nebeveikia, pabandyk sakyti tiesą. Kiekvienas žurnalistas ir lenktynininkas žino, kad neturi galimybių susipažinti su miestu, žmonėmis ar vietos virtuve. Visi tą žino, niekas to nesako. Išskyrus vieną vaikiną, išmokusi kalbėti būnant 3 metų amžiaus.

 

„Nežinau kodėl, kalendoriuje esant 20 lenktynių per metus, kiekvieną ketvirtadienį jie klausia apie praeitas lenktynes, o penktadienį – apie treniruočių rezultatus. Jie pasižiūri į penktadienio bandymų lentelę ir domisi kodėl buvai aštuntas, septintas ar šeštas, nors tai neturi jokios reikšmės. Jie prikuria antraščių pagal treniruočių rikiuotę, nors „pole“ pozicija dar nebus žinoma iki šeštadienio, o lenktynės vyks tik sekmadienį.“

 

„Hublot“ rėmimo suma yra 40 mln. EUR. Laikrodžio ant Kimio riešo nėra. Klausiu jo apie tai, nes domiuosi šiuo rėmimo kontraktu. Kimi sako, jog negali dėvėti laikrodžių, nes jie sukelia odos uždegimą. Įdomu, pagalvoju, kas sukelia „Hublot“ CEO uždegimą?

Kimi sako, kad kuprinėje visuomet jį turi, jei tektu užsidėti konkrečiam renginiui.

Tai man priminė „Rolling Stones“ europinį turą 1995-ais, rėmėju buvo „Volkswagen“. Reporteriui paklausius ką Mickas Jaggeris mano apie šiuos automobilius, Jaggeris atsakė, jog jam labiau patinka „Rolls-Royce“.

 

Kelias link F-1

Toni (Vilanderis) ir Kimi kartu keliavo link kartingo Europoje. Pakliūti ten buvo reikalingi pinigai, taipogi reikėjo būti greitam. Raikkonenų piniginėje švilpavo vėjai ir be pagalbos iš šalies jie būtų sukę ratus Suomijoje. Patekimas į Europos čempionatus būtų likęs svajone.

Pagalba atėjo iš giminės. Jussi Rapala, Paulos Raikkonen sesers Valpuri vyras, buvo iš gerai žinomos šeimos, gaminančios žvejybos įrangą, jis taip pat buvo lenktynių fanas. Šis atvėrė piniginę ir langą į Europą. „Bet vėliau mes grąžinome Jussi viską iki euro“, – pakomentavo Paula.

 

Deryboms iš Olandijos jie atvyko į Brands Hatch ir užsiparkavo šalia viešbučio. Atlošus sėdynes miegoti buvo patogu, bet tik vienam iš jų. Ryte Kimi buvo sunerimęs. Jis paprašė Kalle (Jokineno) kad šis kalbėtų, tuo tarpu jis tiesiog sėdės šalia. Kalle šis pasiūlymas tiko, tačiau jis vis kartojo frazę, kurią Kimi turėtų ištarti: „Sveiki, mano vardas Kimi Raikkonen, malonu susipažinti.“

<…>

Davidas (Robertsonas) klausinėjo, Kalle teikė atsakymus, Kimi tylėjo. Greitai atmosfera atšilo ir bendrauti tapo lengviau. Staiga Davidas padarė pauzę ir paprašė Kalle pateikti savo situacijos įvertinimą. Kallė pasakė: „Jei duosite šitam vaikinui galimybę, vieną dieną jis taps „Formulės-1“ pasaulio čempionu“.

Davidas gurkštelėjo iš savo stiklinės ir paklausė: „Tu taip manai?“

„Ne, aš tai žinau“, – atsakė Kalle.

<…>

Davidas pasakė, kad viską supranta ir pateikė Kimiui šūsnį popierių – sutarties juodraštį. Kalle žinojo, kad pasirašydamas šį kontraktą Kimi išbrauks jį – savo mechaniką – iš savo darbotvarkės ir gyvenimo. Bet vėliau paaiškėjo, kad Kimi niekada jo nepamiršo.

Kalle ir Kimi sukirto rankomis su Davidu, įsėdo į savo „Renault Clio“ ir grįžo į Olandiją. Namie, mažame kambaryje, jie išdėliojo kontrakto lapus ant grindų ir pradėjo studijuoti.

<…>

Sutartis buvo penkiolikai metų. Kimi buvo nustebintas, Kimi buvo susijaudinęs, Kimi buvo pakylėtas iki debesų. Jis stovėjo naujojo kelio pradžioje. Nuo šiol vairavimas nekainuos nieko, jis visuomet turės tinkamą techniką o taip pat niekas iš artimųjų – mama, tėtis ar kažkas kitas – nebeturės skirti tam pinigų.

Kontrakto sumos jaunuoliui, net nebaigusiam technikos mokyklos, atrodė stulbinančios. Jam mokės 1.000 svarų sterlingų per mėnesį – 10.000 suomiškų markių ekvivalentą, reiškiantį 120.000 markių per metus. Vaikinui, lygi šiol besitvarkančiam su 10 markių banknotais ir kartkartėmis matančiam dailų 100 markių banknotą tai buvo didžiulė suma.

<…>

Steve‘as labai ryškiai atsimena pirmuosius Kimi ratus automobilyje: „Stebėjau kaip jis įveikia posūkius. Buvau nustebęs kaip jis sugeba vairuoti automobilį ir viską kontroliuoti. Kai jis išlipo, nustebau koks jaunas jis buvo. Atrodė it jam gal tik 14 metų.“

Kimi išlipo iš automobilio ir pasirašė popieriaus lapą, užtikrinusį jo ateitį. Preliminari versija buvo penkiolikai metų, bet Robertsonai paklausė ar jis nori sutrumpinti terminą. Sprendimas buvo priimtas – kontraktas dvylikai metų, tačiau daug vėliau, net po Davido mirties, Steve‘as vis dar rūpinosi Kimio sutartimis.

 

Paula (Paula Raikkonen, mama) klausia: „Kas tai buvo?“ Masa (Matti Masa Raikkonen, tėvas) atsako, kad jų sūnus gaus išbandyti „Sauber“ komandos F-1 bolidą. Paula beveik praranda sąmonę, jis sugeba ją prilaikyti.

Kiek vėliau Kimio asistentas Kikka Kuosmanen paskambina ir pasako, jog Davido Robertsono nuomone Paula ir Masa turėtų atvykti stebėti bandymus. Jie nedrįsta, nes negali sau leisto tokios kelionės. Ši kainuotų apie 12.000 markių arba apie 2.000 eurų šių laikų pinigais.

Bet tai juk kartą gyvenime.

Kitos galimybės nebus.

Jie pasiskolina pinigų ir sutinka.

 

Jaunuolis, pasitraukęs iš mechanikų kursų technikos mokykloje studijavo dokumentą, sėdint prie stalo, mažame prašmatniame viešbutyje Rapperswilio mieste. Kiti dalyvavę buvo Davidas ir Steve‘as Robertsonai, komandos vadovas Peteris Sauberis ir teisininkas. Lenktynininkui siūlė 500.000 JAV dolerių per metus ir po 50.000 dolerių už kiekvieną pelnytą tašką. Žmogus, tuoj pasirašysiantis kontraktą buvo kilęs šeimos, kurios name net nebuvo vidaus tualeto. Greitai viskas pasikeis.

 

Kimi Raikkoneno debiutiniame sezone buvo toks, kad jam atsirado proga tapti dar greitesniu – „McLaren“ panorėjo išpirkti teises į jį dar kontrakto termino viduryje. Peteris Sauberis nenorėjo to daryti staiga.

Dažnai, kai kalba pinigai, žmonės mato tik skaičius popieriaus lape. Šįkart tai reiškė kai ką daugiau – „McLaren“ perėmė Raikkoneną mainais už naujutelaičius sunkvežimius ir labai brangų vėjo tunelį „Sauber“ komandai. Metams prabėgus „Sauber“ personalas juokavo, kad vėjo tunelis ekipoje atsirado Kimio dėka.

 

Iš asmeninio gyvenimo

Matti, Kimi tėvas, buvo varikliu, o Paula, jo mama, degalais. Kartu su savo dviem sūnumis, jie sudarė „benzingalvių“ šeimą. Šeimą, kvėpuojančia kuro pritvinkusiu oru. Matti dirbo greiderio vairuotoju, bet visą laisvą laiką leisdavo meistraujant ir dalyvaujant Suomijos kėbulinių automobilių mėgėjų lenktynėse. Į lenktynes Matti kartu pasiimdavo ir berniukus, leisdamas jiems darbuotis rankomis, kažką remontuoti ir net virinti. Berniukai greitai suprato, kad norėdami kažko, turi tai pasidaryti patys.

 

„Rami dirbo mano mechaniku. Važinėjome į lenktynes senuoju furgonu, pagrinde savo lėšomis. Nemažai padėjo Jussi Rapala, be jo nebūtume to pasiekę, skolinomės pinigus. Dauguma didžiųjų lenktynių vyko Italijoje ir aš pakankamai anksti supratau, kad, po velnių, mama ir tėtis sumerkė į tai visus savo pinigus, o mums ten atvykus man atrodė, kad nieko nepasieksiu. Turėjome furgoną ir palapinę, kartą ar du nakvojome kažkokiame pakelės viešbutyje. Anuomet tai buvo normalu, dabar visa tai skamba keistai, kai visi turi motorhoumus ir daugybę įrangos.“

 

Minttu manymu, šlapintis lauke yra nepadorus elgesys, bet Kimi jau išmokė šio triuko sūnų Robiną. Minttu žino, kad tai jo vaikystės išdava. Kimi ir Rami, broliai, gyvenę be tualeto viduje, atlikinėdavo šlapius reikalus lauke ir Kimi nemato prasmės keisto to įpročio, ypač kai jis turi tam pakankamai žemės.

 

… 2002-ais jis padėjo modernizuoti savo vaikystės namą, įskaitant tualeto viduje įrengimą. Tikėtina, kiti top-klasės lenktynininkai sėdėdavo ant šiltų dangčių nuo pat savo vaikystės.

 

„Būtina susitaikyti prieš kažkam mirštant. Bet tuomet tai nepavyko, kaip kad rodoma daugelyje meninių filmų. Tai buvo toks š*dinas reikalas. Buvau susinervinęs dėl jo girtavimo, pykau, kad jis negalėjo sustoti. O viskas prasidėjo, kai jis šaudė į lėkštes su savo draugais. Jie svaiginosi ir šaudė. Supykau dėl to. Atėmiau visus jo ginklus ir jis užpyko.

Vėliau, kalbėdamas telefonu, jis juokavo, vadindamas mane ginklų vagimi, bet tą, gerietišką, prasmę. Ir jis pasakė, kad mane myli.“

<…>

„Dažnai susimąstau kaip pakomentuotų Masa tą ar aną reikalą… Nemanau, kad galutinai esu susitvarkęs su jo mirtimi.“

 

Kas tu esi, Kimi?

„Manau reiktų paklausti kažko kito. Sunku pasakyti. Manęs nedomina kaip aš atrodau. Kiekvienas kartais gali būti š*kniunmi. Kažkas keista, jei tokiu niekada nebuvai. Ir žmonėms patinka tave taip vadinti, jei su jais nesutinki. Bet jei neturi savo nuomonės, tesi durų kilimėlis.“

<…>

„Man patinka dirbti rankomis. Patinka kažką taisyti, keisti, kurti ir planuoti. Pakankamai greitai randu sprendimą, jei kažkas yra sugedę.“

Čia prisimenu Sami Vasos papasakotą istoriją apie 2017-ųjų testus Barselonoje. Kimi pastebėjo, kad „Ferrari“ autobuso tualetas neveikia tinkamai. Jis paprašė mechanikų duoti jam įrankius, šie, apstulbę, suteikė jam ko reikėjo. Nagrinėdamas sistemą Kimi pažymėjo, jog jo jachtoje yra sumontuota labai panaši. Jis palindo po autobusu ir viską žaibiškai sutaisė. Komandos vaikinai liko netekę žado.

 

„Hunto laikais lenktynininkai gerbė vienas kitą žymiai daugiau. Jei su kažkuo susidurdavai, tai galėjo baigtis mirtimi, nes kuro bakai buvo abiejuose pusėse. Dabar viskas yra daug saugiau, todėl daroma daug kvailysčių. Anuomet negalėtum taip elgtis. Jie jautė pagarbą varžovui, nes žinojo – jų gyvenimas vyksta peilio ašmenimis. Dabar, jei pakerti kitą automobilį, tai niekai. Senais laikais lenktynininkai žymiai daugiau laiko praleisdavo kartu, taip pat ir už trasos ribų. Tas bičiuliškumo jausmas išdygdavo iš bendro baimės mirtį jausmo“.

Tą patį sakydavo ir Jamesas Huntas. 

 

Kiti apie Kimi

Mark Arnall

Markas prisimena, kai prieš metus mirė jo motina.

„Kimi paskambino ir pasakė, kad galiu nevykti į artimiausią „Grand Prix“, jei nesijaučiu tam pasiruošęs.“

<…>

„Kai mes susipažinom, niekad negalvojau, kad jis kažkada turės šeimą. Bet dabar, kai pagalvoji, viskas atrodo labai natūralu.“

„Kai jis ruošėsi palikti „McLaren“, pasiūlė man keltis su juo. Tai buvo lengvas sprendimas. Mes buvome it maža šeima – vadybininkai Dave‘as, Steve‘as, Kimi ir aš.“

Vyno taurė yra tuščia, laikas miegui. Markas atsistoja ir eina link lifto. Tuomet prisimena, kad prašiau jo apibendrinti žmogų, kurio energinius gėrimus jis ir vėl gamins kitą rytą.

„Plačiaširdis.“  

 

Maurizio Arrivabene

Ekipos vadovas sako, kad susipažino su Kimi 2007 metų čempionato metu. Jo teigimu, jis pastebėjo kažką, kas taps Kimio profesionalia tapatybe.

„Kimi skiriasi nuo kitų, nes iš pradžių išsiaiškina, o tik po to kalba.“

Žinoma, kad Arrivabene ir Kimi gerai sutaria. Ir tai nestebina, nes šis žmogus irgi kalba apgalvotai ir aiškiai reškia mintis.  Jis mano, kad Kimi nebando būti žvaigžde, todėl jis yra toks, koks yra.

 

Gino Rosato

Gino Rosato yra vienas iš paslaptingų „Ferrari“ vadovų – F1 operacijų direktorius. Bet mūsų kontekste jis yra Robino krikštatėvis, pažįstantis Kimi virš dvylikos metų. Gino yra Kanados italas – jis kilęs iš Kanados, bet gyvena Italijoje, netoli Maranello. Gino sako, kad Monrealio „Grand Prix“ metu Kimi visąlaik aplanko Gino motiną, gyvenančią Lavalyje, už 25 km nuo Monrealio. Kimi žino, kad jai tai daug reiškia.

Pasak Gino, daugelis žmonių „Formulėje-1“ pasikeičia ir pradeda bendrauti tik su svarbiais žmonėmis. Tačiau Kimi niekad nesisocializuoja su kažkuo, siekdamas naudos.

 

Louis C. Camilleri

Atėjus Camilleri laikui, jis teigia susipažinęs su Kimi 2006-ais Paryžiuje, kuomet piloto vadybininkai Dave‘as ir Steve‘as Robertsonai derino „Ferrari“ kontraktą Jeano Todto namuose.

„Kimi atrodė labai sumanus. Man patinka žmonės, kurie moka klausytis. Mes gimstame su dviem ausimis, dviem akimis ir viena burna. Šis vaikinas naudoja juos teisingu santykiu.“

„Jis neskirsto žmonių, su visais elgiasi vienodai, ar tai būtų direktorius ar valytojas. Jis yra emociškai intelektualus. „Formulėje-1“ yra labai daug pasipūtimo, o jis to neturi visiškai.“

Pabaigai Camilleri papasakoja įdomų nutikimą Kimio vestuvėse: „Staiga Kimi atsistojo ir rėžė kalbą, kurios net neturėjo užsirašęs – ji mane palietė. Tai buvo viena nuostabiausių mano girdėtų kalbų. Jis kalbėjo apie dešimt minučių.“

 

 

Koks jis?

Jeanas Todtas

„Santūrus, drovus ir tiesmukiškas.“

„Jo nervai geležiniai, kitaip jis niekad nebūtų laimėjęs čempionato.“

 

Minttu Raikkonen

„Juokingas ir mielas.“

 

Rianna Raikkonen

„Jis didelis ir artimas ir gali mane pakelti.“

 

Sebastianas Vettelis

„Jis niekad be reikalo netriukšmauja dėl to, kas vyksta lenktynėse.“

 

Kimi Raikkonen

„Niekad negalvojau, kad esu kažkokia žvaigždė.“