Antras šių metų “Formulės-1“ etapas pažėrė visko – puikių kovų, drąsių lenkimų, dramatiškų nusivylimo akimirkų ir nelauktų rezultatų. Netikėtai laimėjo „Mercedes“ su Lewisu Hamiltonu priešaky, tačiau šis „Grand Prix“ savaitgalis tikrai priklausė „Ferrari“ debiutantui Charles‘ui Leclercui.

Bahreine monakietis tiesiog nupūtė visus varžovus, įskaitant ir keturiskart pasaulio čempioną, savo komandos kolegą Sebastianą Vettelį, pradėjęs savaitgalį nuo stiprių treniruočių rezultatų bei puikios „pole“ pozicijos. Vėliau, lenktynėse, praradęs keletą vietų po starto, jas drąsiai atsikovojo ir jau buvo pakeliui į pergalę, bet… koją pakišo techninis gedimas. Pirmos pergalės dar teks palaukti, bet akivaizdu, kad ji bus pasiekta. Ir labai greitai.

 

Nepilnai paruoštas produktas

Kitaip „Ferrari“ situacijos nepavadinsi. Pirmieji varpeliai nuskambėjo dar žiemos testuose Barselonoje, bet tie menki gedimai buvo greitai pašalinti, o demonstruotas tuomet greitis įbaugino net „Mercedes“ vadovybę.

Tačiau prasti rezultatai Australijoje ir variklio problema Bahreine, neleidusi nuostabiai važiavusiam C. Leclercui užlipti ant aukščiausio apdovanojimų pakylos laiptelio, leidžia daryti išvadą – italų bolidas yra greitas, panašu, net greičiausias, bet patikimumo tikrai stokoja.

 

Herojai

Charles Leclerc, „Ferrari“

Be jokių kalbų herojų herojus yra jau minėtas C. Leclercas – nepaisant lemties, vaikinas pademonstravo aukščiausio lygio pilotavimą, o į problemą, sudaužiusią viltis nugalėti, reagavo itin brandžiai ir ramiai. Po tokio vakarykščio pasirodymo daugelis gyrė Charlį ir jo elgesį pasibaigus lenktynėms. Štai „Mercedes“ vadovas Toto Wolffas pavadino Leclercą „moraliniu nugalėtoju“, pabrėžęs brandžią laikyseną išgyvenant sudėtingą situaciją, iškeliant jį virš kitų jaunosios kartos lenktynininkų, nevengiančių demonstruoti „paaugliškų“ emocijų.

Man pačiam atrodo, tarsi į „Sauber“ perėjusio Kimi Raikkoneno „ledo žmogaus“ poziciją užėmė kitas „Iceman“ – kilęs ne iš šaltosios Suomijos, bet iš Monako. Jis puikiai susidorojo su įvairaus plauko spaudimu visą savaitgalį, pradedant nuo penktadienio treniruočių ir baigiant tuo nelemtu gedimu. Fantastiškas pasirodymas ir šviesi ateitis. Charles – tikrai busimas čempionas.

 

Lando Norris, „McLaren“

Šis devyniolikmetis stebina ne mažiau, nei Leclercas. Solidus lenktyniavimas, tvirta gynyba ir puiki šešta vieta Bahreino GP. Ir visa tai atlikta švariai, be incidentų ir dviprasmiškų situacijų. Bravo!

„McLaren“ atsigavo, „Renault“ variklis atsigavo, pilotai irgi demonstruoja gerą tempą. Laukime kitų teigiamų rezultatų iš praeitų metų „Formulės-2“ vicečempiono, savo lenktyniavimu kažkiek primenančio K. Raikkoneną – Norrisas nerizikuoja, kai to nereikia ir visada „veža taškus“, nesipešdamas dėl pergalės, jei mato, kad ji pasiekiama sunkiai. Įdomu bus stebėti šį jaunuolį ir toliau, ypač kaip jis atrodys prieš Carlosą Sainzą, kai pastarajam, pagaliau, pavyks finišuoti lenktynėse.

 

Nugalėtieji ir nesėkmingieji

Sebastian Vettel, „Ferrari“

Vakar vėl pamatėme tą Sebastianą Vettelį, apie kurį rašiau praeitų metų spalį. Tą, kuris klysta esant spaudimui, ypač situacijose, reikalaujančiose šaltų nervų. Nepasakysiu nieko naujo – vokietis yra pats sau didžiausiais priešas, nes tik susitvardymas ir mąstydamas toliau, nei dėl vienos pralaimėtos pozicijos atkovojimo „čia ir dabar“, galės pelnyti išsvajotąjį penktąjį pasaulio čempiono titulą.

O tęsiant tokiais būdais, kaip vakar, apie tą titulą (kurį jau galėjo turėti praeitame sezone) galima tik svajoti.

 

„Renault“ komanda

Klaikus patikimumas. Šiais dviem žodžiais galima būtų apibūdinti prancūzų komandos pasirodymą vakar. Ekipos vadovas Cyrilas Abiteboulis pats save plakė rykštėmis dėl menkų elektronikos gedimų, palaidojusių abiejų komandos pilotų viltis iškovoti taškų, tačiau plakimas nepadės. Tikėkimės, „Renault“ pavyks „išgaudyti vabalus“ ir Kinijoje pakovoti dėl rimtų taškų, nes komanda turi visas galimybes sezono eigoje išsikovoti “best of the rest” poziciją.

 

PS

Be abejo, dar labai anksti daryti rimtas išvadas, bet kol kas sunkiai sekasi Pierrui Gasly „Red Bull“, mat nuo savo komandos kolegos Maxo Verstappeno jis atsilieka nemažai ir pastoviai. Mačiau net tokį juokelį prancūzo atžvilgiu – šimęt „Red Bull“ valdomose komandose važiuoja vienas „Red Bull“ ir trys „Toro Rosso“.

Šiuo norėta pasakyti, kad tik M. Verstappenas demonstruoja tempą, atitinkantį „Red Bull“, tuo tarpu P. Gasly tarsi važiuoja B-komandoje, kartu su „Toro Rosso“ pilotais Daniilu Kvjatu ir Alexu Albonu.

 

Begiriant M. Verstappeną nepamirškime jo išskirtinai agresyvios gynybos. Nuo pat olando atėjimo į F-1 toji gynyba kainavo nemažai nervinių ląstelių (ir sulaužytų priekinių bolidų sparnų) jį bandžiusiems lenkti pilotams. Apie tai, turbūt pamiršo C. Sainzas, aplenkęs Maxą jis tikėjosi mandagaus reveranso, bet įvyko tai, kas vyksta vos ne kaskart, lenkiant pastarąjį.

Man jau kelintus metus kyla tas pats klausimas – kodėl Verstappeno varžovai vis dar nesiima veiksmų, nesimoko iš savų ir kitų klaidų?..

 

Pabaigai norėtųsi paminėti, jog Danielio Ricciardo („Renault“) bei Carloso Sainzo („McLaren“) rezultatus, įskaitant palyginimą prieš jų komandos draugus Nico Hulkenbergą, bei Lando Norrisą atitinkamai, reiktų vertinti, kai jie bent jau suvažiuos pilną „Grand Prix“ t.y. pasieks finišą lenktynėse, ko jiems kol kas nepavyko.

 

Tikiu, mūsų laukia nuostabus ir kupinas netikėtumų sezonas. Smagių ir įdomių ateinančių „Grand Prix“!