Šiandien grįžtame prie ispaniškos temos. Naujoji ciklo dalis bus skirta ispanų kalbai ir su ja susijusiems niuansams. Primenu, tų dalių jau buvo trys – pirma, antra, ir trečia. Taipogi tai reiškia, kad jų bus dar daugiau 😉

 

Pasaulyje ispaniškai kalba apie 570 mln. žmonių ir toji kalba, kuri dažnai girdima Holivudo ar Netflix filmuose yra dažniausiai Meksikos arba kitose Lotynų Amerikos šalyse vartojama versija. Pačioje Ispanijoje oficialiai kalbai įvardinti naudojamas žodis Castellano (vėl gi, skaitoma be jokių „L“ t.y. Kastėjano) ir užsieniečiui lengviausiai atpažįstama dėl garso „θ“ naudojimo (tai vadinama reiškiniu „ceceo“). Tuo tarpu „visos kitos“ kalbos versijos vadinamos Español t.y. ispanų.

Beje, viena iš versijų kodėl Amerikose plačiai naudojamas aiškus garsas „s“, o ne šveplus „θ“ (tariant raidęs „z“ bei „c“ – „ce“, „ze“, „ci“, „zi“ junginiuose) yra pakankamai įtikinama – Kolumbas savo ekspedicijas organizuodavo iš piečiausio Ispanijos regiono Andalūzijos, su vietinėmis įgūlomis, o būtent Andalūzijoje nuo seno naudojamas paprastas tarimas t.y. garsas „s“.

NB Garso „θ“ tema smagiai juokauja įžymusis Russell Peters 🙂

 

 

Painiava

Ispanų kalba gražiai skamba, jos pakankamai nesunkiai pramokstama, bet prašau skirti savokas „pramokstama“ nuo „išmokstama“, nes kalboje apstu sudėtingų išimčių, „išplaukusių“ taisyklių ir įvairių smulkmenų, nerandamų kitose kalbose. Pabandysiu tai pademonstruoti pavyzdžiais.

 

Veiksmažodis būti turi dvi skirtingas formas – ser ir estar. Viena naudojama labiau pastoviems įvykiams ar apibūdinimams, kita – kintamiems ar charakteristikoms.

• ser enfermo – būti ligoniu, ligotu žmogumi (pastovi būsena)
• estar enfermo – būti susirgusiam, šiuo metu sergančiam (laikina būsena)

arba

• la manzana es verde – obuolys yra žalias (spalva/rušis)
• la manzana está verde – obuolys yra žalias (nesunokęs)

arba

• la sopa es rica – sriuba yra skani (būtent šis sriubos receptas)
• la sopa está rica – sriuba yra skani (būtent ši, konkrečiai šiuo metu)

 

Kiti pavyzdžiai gali būti jau ne taip lengvai suprantami:

• el partido de fútbol es en el estadio – futbolo rungtynes yra stadione
• el estadio está en el centro de la ciudad – stadionas yra miesto centre

arba

• mi abuelo es joven, tiene 45 años – mano senelis yra jaunas, jam 45 metai
• mi abuelo está joven para su edad – mano senelis yra jaunas savo amžiui

arba

• el hielo es frío – ledas yra šaltas (nes ledas nebūna šiltas)
• el agua está fría – vanduo yra šaltas (nes vanduo gali būti įvairios temperatūros)

 

Ir, „damušimui“, trumpo dialogo pavyzdys:

• ¿Hay algún restaurante aquí?
• Sí, hay uno. Está ahí, en frente de la tienda. Es un restaurante chino.

 

• Ar čia yra koks nors restoranas?
• Taip, yra vienas. Jis yra ten, prieš parduotuvę. Tai yra kinų restoranas.

 

 

Tarimas

O kad būtų dar linksmiau, ispanų kalboje egzistuoja keli būtieji laikai ir net keturi jų naudojami pakankamai dažnai. Dvejus iš būtųjų laikų būtų galima atsargiai sugretinti su lietuviškais kartiniu bei dažniniu, tačiau tiesioginio sąryšio nėra, todėl ir jų naudojimas itin komplikuotas. Štai vien žodis buvau gali būti verčiamas kaip fui, era, estaba, estuve, priklausomai nuo permanentinės ar laikinos būsenos, geografines vietos ar aplinkybės laike…

 

Bet, neapsistokim ties sunkumais, mat yra ir įdomesnių momentų, gal kiek neįprastų, bet pakankamai lengvai perprantamų. Štai keletas esminių, leisiančių bent jau taisyklingai skaityti ispaniškai parašytą tekstą ir nekikenti, skaitant tokius žodžius, kaip, pvz.: huevos:

• raidė H nėra tariama
  • hombre (ombre – žmogus),
  • hoy (oj – šiandien),
  • hablar (ablar – kalbėti),
  • zanahoria (zanaorija – morka),
  • alcohol (alkol – alkoholis).

• raidė V yra tariama kaip B (yra niuansų, bet nežymių)
  • vale (balė – gerai, sutinku)
  • vaca (baka – karvė)
  • vehículo (bėykulo – automobilis)
  • vender (bėnder – parduoti)
  • novio (nobio – jaunikis)

• junginys LL tariamas kaip J (kai kur Pietų Amerikoje – kaip Š ar net Ž)
  • llegar (jėgar – atvykti)
  • llamar (jamar – skambinti)
  • lluvia (jūbia – lietus)
  • calle (kajė – gatvė)
  • silla (sija – kėdė)
  • Llull (juj – krepšininko Llull pavardė)

• raidė C, tariama kaip K, o kartu su E ar I (CE, CI) – kaip „θ“
  • cama (kama – lova)
  • camello (kamėjo – kupranugaris)
  • cerdo (θerdo/serdo – kiaulė)
  • cebolla (θeboja/seboja – svogūnas)
  • cocina (koθina/kosina – virtuvė)
  • hacer (aθer/aser – daryti)

• raidė J tariama kaip lietuviškas garsas CH
  • jugar (chugar – žaisti)
  • jabón (chabon – muilas)
  • juez (chueθ/chues – teisėjas)
  • junio (chunio – birželis)
  • ajo (acho – česnakas)
  • reloj (reloch – laikrodis)

• raidė Ñ tariama minkštai, tarsi NJ
  • España (espanja – Ispanija)
  • niño (ninjo – vaikas / berniukas)
  • piña (pinja – ananasas)
  • muñeca (munjeka – lėlė)
  • riñón (rinjon – inkstas)

 

 

Homonimai

Skirtumai tarp Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje naudojamų kalbų kartais gali sukelti šypseną, nesusipratimą  arba net baigtis konfliktu. Štai tik keletas pavyzdžių:

• ahora (aora)
  • visur – dabar, tuoj pat
  • Kolumbijoje – netrukus, kažkur tarp pusvalandžio ir valandos 🙂

• arrocero (arroθero/arrosero)
  • visur – susijęs su ryžiais, mėgstantis ryžius asmuo, etc.
  • Venesueloje – nekviestas svečias, ateinantis į šventę

• bicho (bičo)
  • visur – vabalas, vabzdys
  • Kūboje ir Puerto Rike – penis (vulgarumas)

• bocadillo (bokadijo)
  • Ispanijoje – sumuštinio tipas
  • Kūboje – kokosinis desertas
  • Urugvajuje – epizodinė intervencinio pobūdžio rolė teatre

• chaqueta (čakėta)
  • visur – striukė, viršutinis rūbas
  • Salvadore, Gvatemaloje ir Meksikoje – masturbacija (vulgarumas)

• coger (kocher)
  • Ispanijoje – paimti, patraukti
  • Ekvadore, Meksikoje, Peru, Panamoje – santykiauti (vulgarumas)

• fresa (fresa)
  • daugumoje šalių – braškė
  • Meksikoje – asmuo, savo išvaizda ir manieromis demonstruojantis savo aukštą finansinę ir socialinę būseną

• jamón (chamon)
  • daugumoje šalių – brandintas kiaulės kumpis
  • Venesueloje – aistringas bučinys

• talla (taja)
  • daugumoje šalių – rūbų ar avalynės dydis
  • Čilėje – juokas, pokštas

• tinto (tinto)
  • daugumoje šalių – tamsus/raudonas vynas
  • Kolumbijoje – juoda kava

• zanahoria (θanaorija/sanaorija)
  • visur – morka
  • Argentinoje – kvailas, menko intelekto asmuo
  • Peru, Ekvadore, Kolumbijoje, Venesueloje – nerūkantis ir nevartojantis alkoholio asmuo

• zorra (θorra/sorra)
  • visur – lapė / lapės patelė
  • daugelyje šalių – prostitutė

 

 

al-Andalus

Žinia, didelė dalis Ispanijos buvo okupuota maurų – bendrai jų valdymas truko arti 800 metų (!), tačiau siekė skirtingas Iberijos pusiasalio dalis. Du trečdalius žemių maurai valdė apie 400 metų, vėliau, kai Rekonkistos metu juos pradėjo spausti pietų link, dar apie 150 metų valdė maždaug pusę Ispanijos teritorijos, o pačioje paskutinėje fazėje – apie 250 metų buvo susitelkę Granados karalystėje.

Bandant suprasti tokio didelio laiko tarpo įtaką, pakanka prisiminti netolimą Lietuvos istoriją ir, lyginant su Ispanija, itin trumpą kitos šalies įtakos tarpą.

Akivaizdu, tie šimtmečiai turėjo grandiozinę įtaką viskam, pradedant maistu bei architektūra ir baigiant pokyčiais iberų kulturoje, moksle ir, be abejo, kalboje. Yra paskaičiuota, jog net 8% ispanų kalbos žodžių turi arabišką kilmę. Štai keletas pavyzdžių:

• hasta (asta – iki; nuo arabiško hatta)
• ojalá (ochala – tikiuosi; nuo arabiško insha‘allah)
• aceite (aθeite/aseite – alyva; nuo arabiško az–zayt)

 

 

Autonomijos

Šalys yra padalyta net į 17 autonominių regionų (+2 miestai-autonomijos), tuo ji labiau panaši į federaciją, nors decentralizavimas nėra toks stiprus, išskyrus, galbūt, Kataloniją ir Baskų kraštą. Šalyje oficialiai ar pusiau oficialiai pripažįstamos bei naudojamos (priklausomai nuo regiono) ir kitos kalbos – baskų, katalonų, galisų.

Niekad nesusimastėt kodėl Barselonoje jums dažniau sakys merci (mersi), bet ne gracias (graθijas/ grasijas) ir kad katalonų kalba skamba labai jau prancūziškai? Ogi todėl, kad visą rytinę Iberijos pakrante (bei Balearus) nuo maurų išvadavo frankai.

Bet įdomiausi faktai yra susiję su baskų kalba – euskera. Ji yra nepanaši į jokią iš aplinkinių kalbų bei nėra susijusi su jokia kita kalba ar kalbų grupe pasaulyje! Yra įvairių šios kalbos atsiradimo hipotezių, tačiau vieningos nuomonės dar nėra prieita. Man labiausiai patinka šios versijos: viena, kad baskų ir kartvelų (gruzinų) kalbos priklauso Ikiindoeuropietiškai kalbų šeimai, o kita, manyčiau, labiausiai tikėtina, kad baskų kalba yra originalių Iberijos pusiasalio gyventojų – iberų – kalba arba šios kalbos rūšis. Ši, antroji hipotezė reikštų, jog „tikrieji ispanai“ yra tik baskai 🙂

 

Manau, šiam kartui kaip ir pakaks. Kitas post‘as, greičiausiai, bus apie testus Barselonoje, kur, jau tradiciškai, planuoju apsilankyt.

 

¡Hasta pronto! 😉