Interviu su… Robertu Kupčiku

Gera diena! Tęsiu pokalbius su Lietuvos lenktynininkais – šiandien kalbinu daugkartinį Lietuvos, Lenkijos, Baltijos šalių įvairių žiedinių lenktynių čempioną Robertą Kupčiką. Roberto sąskaitoje aibė pergalių, „pole“ pozicijų ir podiumų įvairiausiose varžybose, įskaitant ištvermės lenktynes ir įžymiausias Lietuvoje 1000 km lenktynes, o pastaruoju metu jis yra Vilniaus “Porsche” centro „Porsche Experience“ projekto vadovas.

 

Robertai, kaip suprantu, lenktynininko karjerą pradėjai pakankamai vėlai, būnant jau netoli pilnametystės, o autosportui tai neįprasta. Kokios buvo priežastys?
R.K.: Autosporto karjerą pradėjau būdamas 16 metų. Iki to turėjau nuosavą tarybinį kartingą, kuriuo treniruodavausi, bet į lenktynes išvažiuoti neturėjau galimybių. Sulaukus 15 metų turėjau išbandymą Kačerginės Nemuno žiedo trasoje vairuojant tėvo senąjį „Lada Samara“ automobilį. Tėvui pamačius, kad galiu važiuoti, sulaukus 16 metų gavome leidimą iš LASF ir startavau pirmose savo gyvenime lenktynėse. Taip mano karjera ir prasidėjo – nuo automobilių. 
 
Meilę lenktynėms, greičiausiai, paveldėjai iš tėvo. Jis tave skatino ir domino, ar pats pasirinkai šį kelią natūraliai?
R.K.: Žinoma, kad nori ar nenori, augant lenktynių trasose šalia lenktyniaujančio tėvo, turbūt neįmanoma nesusižavėti šiuo sportu. Nuo ankstyvos vaikystės mane domino viskas, kas turi variklį. Dar būdamas mažas pradėjau sportuoti motokrosą (kaip ir mano tėvas), bet sulaukus 16 buvau įsodintas į automobilį dėl jo didesnio saugumo už motociklą. Tėvas mane visada skatino, motyvavo lenktyniauti, nepasiduoti. Kad ir sulūždavo lenktynių išvakarėse variklis, mes su tėvu per naktį, dviese garaže perrinkdavome ir jau iš pat ankstyvo ryto stovėdavau starte. O taip buvo tikrai ne vieną kartą.
 
Ar gali išskirti kažkurį savo čempionatą ar lenktynes, kurio/ių dėka labiausiai patobulėjai kaip lenktynininkas?
R.K.: Labiausiai patobulėjau pradėjęs važiuoti vienodų automobilių taurėse. Ten, kur lemia vairuotojo įgūdžiai, nes visi automobiliai starte yra identiški. Pirmą tokią galimybę gavau 2001 metais “Toyota Yaris Cup” lenktynėse – Valdas Jonušis pakvietė tapti “Jonušis Autosportas” komandos nariu ir atstovauti klubą šioje taurėje. Toliau sekė antri metai “Toyota Yaris Cup” ir du metai “Volkswagen Castrol Cup”.
 
Sebastianas Vettelis visiems savo vairuojamiems automobiliams duoda vardus, dažniausiai – moteriškus ir šmaikščius 😉   Pats į lenktyninį automobilį labiau žvelgi kaip į darbo priemonę, ar egzistuoja ir tam tikras emocinis ryšys?
R.K.: Aš vardų automobiliams neduodu, bet ryšys yra. Tai nėra tik metalo gabalas, su juo turi susidraugauti, tada ir jis tave neš ant podiumo. Kaip beskambėtų keistai, bet turi mylėti ir gerbti automobilį, jis atsilygins tuo pačiu.
 
Tavo karjera klostėsi kėbulinių automobilių lenktynėse, bet ar turi kokį nors lenktynių tipą ar formatą, kuris trauktų labiau, pvz. elementarus kartingas, galbūt ralis, o gal dabar madingas ralio krosas?
R.K.: Taip, aš visą gyvenimą dalyvauju žiedinėse kėbulinių automobilių lenktynėse, bet mane traukia visos automobilinės sporto šakos. Kartingai yra mano hobis, dažnai lenktyniauju kartingų lenktynėse, ralis ar ralio krosas tikrai įdomiai žiūrisi. Pats daug laiko žiemą praleidžiu ant ežero ledo, todėl ralinio važiavimo stiliaus irgi prisiragauju.
 
Pereinant nuo lenktynių temos kitur – kaip atsidūrei „Porsche“ vairavimo instruktoriaus rolėje?
R.K.: 2013 metais Vilniuje atsidarius „Porsche“ centrui buvau pakviestas dirbti serviso vadovu. Bet tiek man, tiek mano vadovams, žinant kiek metų praleidau autosporte ir kokią aistrą tam jaučiu, knibždėjo mintis padaryti „Porsche“ vairavimo mokyklą. Tad po poros metų startavome su „Porsche Driving Academy“ projektu. Šiai dienai šis projektas išsivystė į „Porsche Experience“, šis susideda iš „Porsche Driving Experience“, „Porsche Travel Experience“ ir „Porsche Racing Experience“.
Turbūt smagu jausti, kai tavo įgūdžiai ir patirtis padeda kitiems perprasti savo geležinius žirgus ir juos valdyti saugiai?
R.K.: Labai daug mokinių ateina patobulinti vairavimo įgūdžius, kai kurie iš jų nori tiesiog linksmai praleisti laiką trasoje už „Porsche“ vairo , bet tie, kurie ateina tikrai išmokti ir kurie tikrai perima mano žinias, tikrai patobulėja ir aš labai džiaugiuosi už juos. Labai smagu, kai prisidedi prie vairuotojo įgūdžių patobulėjimo.
Kokius tolimesnius savo planus įvardintum? Kalbu nebūtinai apie lenktynes ir nebūtinai apie pasaulio keitimą 🙂
R.K.: Mano planai auginti vaiką kuriam jau 8 mėnesiai. Skirti kiek įmanoma daugiau laiko šeimai, nes mano darbas reikalauja daug išvykų. Kalbant apie sportą tai mano darbas tapo autosportu, todėl ir toliau dirbsiu trasose, perdavinėsiu savo vairavimo įgūdžius vairuotojams. Esant galimybei tikrai sudalyvausiu ir pats lenktynėse. Mano, kaip lenktynininko forma dabar tikrai labai gera, nes labai daug valandų praleidžiu už vairo. Pirštinių dar nekabinu ant sienos 🙂 

Dėkoju už atsakymus! Mums liko įprastas klausimų rinkinys, kuriame užduodu klausimus apie „Formulę-1“, tačiau ne tik apie ją. Sėkmės!

 

Apie F-1

Kada susidomėjai arba sužinojai apie “Formule-1”?
R.K.: F1, turbūt kaip ir kiekvienas iš mūsų, pradėjau stebėti dar vaikystėje.
 
Kodėl autosporto pasaulyje manoma, jog F-1 yra išskirtinė?
R.K.:  Nes taip jau yra susiformavę, kad F1 yra aukščiausias taškas autosporte ir visų lenktynininkų siekiamybė.
 
Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ar komandą? Papasakok plačiau.
R.K.: Nuo vaikystės sirgdavau už Schumacherį, bet dabar labiausiai patinka Raikkonenas. Nebūtinai jis turi būti greičiausias lenktynininkas, kad sirgti už jį. Jo, kaip žmogaus, būdas man patinka. Jis šaltas, be emocijų, tuo pačiu juokingas, ir kai reikia, gali būti labai labai greitas.
F-1 fanas / gerbėjas / žiūrovas. Ar tai vienas žmogus, ar trys skirtingi? Kuriai kategorijai priskirtum save?
R.K.: Tai trys skirtingi žmonės. Fanais laikau tuos, kurie patys nelenktyniauja ir nežino tų lenktynininkų emocijų, sėdint lenktyniniam bolide. Jie tiesiog dievina šį sportą, bei tam tikrą sportininką. Žiūrovas, tai kuris tiesiog pasižiūri lenktynes prie progos. O pats esu gerbėjas. Nes man patinka šis sportas, aš suprantu, ką jie jaučia, žiūrėdamas lenktynes, turiu favoritus ir seku rezultatus.
Ar ateityje F-1 privalės naudoti vis labiau populiarėjančias automobilių pramonėje išskirtinai elektros jėgaines, ar šiam sportui tiesiog privalomas benzino kvapas?
R.K.: Čia galima tik spėlioti, bet sprendžiant iš to, kad elektrinė „formulė“ jau yra, tai gal F1 liks bent dalinai benzininė. Bent jau reikia to tikėtis 🙂
Kokia autosporto šaka, apart F-1, labiausiai vertini ir domiesi? Kodėl?
R.K.: Man labai patinka GT klasės automobilių lenktynės. Aš visada pasižiūriu arba „Blancpain“, arba „GT Masters“, ar kokias ilgų distancijų lenktynes – „24h Series”, “24h Nurburgring” ir panašiai. Žinau kiek tie kėbuliniai automobiliai yra greiti, kaip sunku juos kontroliuoti, važiuojant maksimaliai greitai ir kokia ten vyksta kova – tai kelia susižavėjimą.   

 

Ne tik apie F1

Kokį automobilį pats vairuoji arba norėtum vairuoti kasdien? Kodėl būtent šį?
R.K.: Pats turiu jau tuoj klasikiniu tapsiantį „BMW Z3 Coupe”. Man jo forma labai patiko nuo pat jo atsiradimo, buvo kaip svajonė. Dabar tai jau tiesiog senas automobilis, bet jo formos vis tiek gražios.

Kadangi dirbu su „Porsche“ automobiliais, todėl dažniausiai tokį ir vairuoju. Ne paslaptis, kad šis automobilių gamintojas mane žavi labiausiai. „Porsche 911 GT3” man labiausiai patinkantis ir tokį mielai vairuočiau kasdien 🙂

 
Bendrai žvelgiant – lenktynininkas yra profesija ar gyvenimo būdas? O tau pačiam?
R.K.: Tai gal labiau gyvenimo būdas, sakyčiau, nes Lietuvoje sunkiai tai tampa profesija. Aš skaitau profesija, kai tu dirbi lenktynininku ir iš to uždirbi pinigų.
 
Ar turi kokį nors užsiėmimą/hobby, kuris tave „veža“?
R.K.: Aš tiek turiu pomėgių, kurie mane veža, kad neturiu tiek laiko visais užsiimti 🙂 Automobiliai, kartingai, motokrosas, keliones motociklu, bekelės visureigiai, tenisas, krepšinis ir t.t. 
 
Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema bendrautumėte?
R.K.: Net nežinau. Man turbūt patiktų pabendrauti su automobilių gamybos pradininkais, jei tokie būtų gyvi. Būtu įdomu išgirsti visas smulkmenas – kaip jie sugalvojo gaminti automobilį, kokį jį įsivaizdavo ir t.t. Ferdinandas Porsche galėtų būti vienu iš jų.
 
Ką labai nori padaryti, bet taip ir nepadarai? Kas stabdo?
R.K.: Kai tai padarysiu, tada ir pasakysiu 🙂
 
Jei galėtum matyti virš kiekvieno žmogaus skalę, kas joje būtų atvaizduota –  socialinis reitingas, laimės pojūtis, gyvenimo trukmė, IQ lygis ar kas nors kito?
R.K.: Patikimumo lygio skalė.
Jeigu laimė taptų pagrindine valiuta, ką veiktum gyvenime?
R.K.: Šeima ir lenktynės.

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.