Gyvenimas Ispanijoje (part 1)

Idėja parašyti šį postą trukdo man gyvent jau senokai, bet vis neprisiruošdavau. Manau, ruoštis ir rinkti medžiagą būtų galima iki begalybės, bet gal apsiribokim tuo, kas yra. Beje, manau jau supratot, kad šitas rašinėlis bus ne apie “Formulę-1” 🙂

Žinia, jau tuoj antri metai kaip gyvenu ir dirbu viename iš sąlyginai nedidelių (maždaug Kauno dydžio) Valensijos regiono miestų, tad bandysiu papasakoti apie gyvenimą Ispanijos pietryčiuose ne trumpalaikio atostogautojo akimis, o „as it is“, be rožinių akinių. Akcentuoju pietryčius, nes šalis yra didelė, mentaliteto, kaip ir klimato skirtumai yra labai ryškūs, todėl kur nors Asturijos provincijoje (Fernando Alonso tėviškėje) arba Baskų krašte pavasario dieną laisvai gali būti +5 tuo pat metu, kai pietuose bus +25. O kartais ir atvirkščiai!

 

Orai

Todėl ir pradėkim turbūt nuo labiausiai cliché temos – orų. Važiuojat atostogų į kokią nors Ibicą ar Maljorką (teisingai skambėt turėtų Majorka, kaip ir Marbėja t.y. be raidės „l“), o gal aplankyti Barselonos gegužės pabaigoje? Puikiai praleisit laiką, jūros temperatūra jau bus tokia šilta, kokia Baltijos nebūna niekada, parsivešit namo daug teigiamų įspūdžių. Tokio lietuviškos vasaros tipo malonūs orai beveik visuomet lydi gegužę, birželį, rugsėji bei spalį.

Pakalbam apie kitokius įspūdžius? 🙂

 

Turbūt visiem pažįstamas jausmas, kai spalio pradžioje Lietuvoje jau darosi šaltoka, bet centrinis šildymas dar nėra įjungtas – skaičiuojamos paskutinės dienos iki to momento. Tomis dienomis butuose jau būna nelinksma, o naktimis griebiamasi šiltų pižamų ir papildomų šildymo priemonių, ar ne?

Todėl noriu jus nudžiuginti – toks pat jausmas čia lydi nuo lapkričio/gruodžio iki balandžio t.y. 5~6 mėnesius.

Jeigu dar nepavyko įsijausti, pabandykit įsivaizduoti save išlipant iš dušo kabinos, o vonios kambaryje (grindys, be abejo, išklotos plytelėmis)… +15 C 🙂

Primenu – jokių centrinio šildymo sistemų (išskyrus kondicionierius), centrinio šilto vandens padavimo (kai apie tokią papasakoju, manęs tiesiog nesupranta), elektrinių grindų šildymo tiesiog nėra, todėl kiekvienas šildosi kaip sugeba – tepaliniai radiatoriai, oro kondicionieriai su šildymo funkcija, kilnojami (!) dujų (!!) pečiūkai ir t.t.

IMG_20180831_133241

 

Tuo tarpu vasara – liepą ir rugpjūtį – žodis „šalta“ absoliučiai neegzistuoja. Kartais būna kažkiek gaivu, prieš pat saulei tekant, tuomet temperatūra nukrenta iki 21-22 laipsnių, tačiau vos tik prašvitus, stulpelio rodmuo šoka aukštyn ir už kelių valandų kepina ties 25-27, o įdienojus makteli 30-35 ir krenta labai-labai lėtai, tik palei vidurnaktį pasijunta šioks toks kritimas.

orai01

 

O dar yra vėjas,  atsirandantis iš niekur ir prapučiantis viską skersai ir išilgai, staiga atslenkantys afrikiniai lietūs, kuomet lyja literally smėlėtu vandeniu ir viskas po tokio lietaus yra geltonai-purvina, o viską vainikuoja beveik kasmet praūžianti Gota Fria – miestas plaukia, eismas stoja, pasitaiko ir aukų.

 

 

Būsto statybų kokybė

Itin susijusi su orais tema – statybų kokybė, mat didelę kaltę dėl juntamo šalčio žiemos metu ir karščio vasarą krenta būtent statybų kokybei, galbūt net filosofijai 🙂

  • „Kiek čia tos žiemos pas mus?“, pareikš dažnas vietos gyventojas.
  • „Mažiausiai PENKI mėnesiai!, toks būtų teisingas atsakymas.

Langai, balkono ir terasų durys dažniausiai yra slankiojamos, stiklo paketo storis vos 4~5 mm, sandarumas uždarant neegzistuoja – galima daugmaž rankiniu būdu pritildyti vėjo švilpimą.

constr04

 

  • „Būsto izoliacija? Tai gi pas mus visada šilta.“
  • „Juk izoliacija padeda ir vasarą – karštas oras nepatenka vidun.“
  • „Tikrai???“

Arba:

  • „Juk galima vonioje, po plytelėmis įrengti šildymą, o vasarą jo tiesiog nenaudot.“
  • „Po plytelėmis? Rimtai? Čia kaip?“

Dar keli įdomūs niuansai – skalbimo mašinos visuomet statomos balkonų arba vidinių terasų teritorijose, kitais žodžiais tariant, dažniausiai tos vietos niekuo nesiskiria nuo lauko – kartais būna stogeliai, kartais pavėsis, kartais – nieko 🙂

Taip pat pusiau-lauko sąlygomis gyvena ir vandens šildymo įranga – boileris ar dujų katilas. Dar naudinga žinoti apie nuotekų sistemų nebuvimą (kiekvienas balkonas turi kažką panašaus į nupylimo lataką, reikalui esant vanduo išbėga į lauką ar ten, į kur atsuktas jūsų balkonai), langų ar durų slenksčius su juose dienų dienas po praėjusio lietaus teliuškuojančių vandeniu bei durų užrakinimus traukiant už bumbulo jų centre (fizika sako, kad lengviau būtų tą pati daryt arčiau spynos/rakinimo vietos, bet kas ta fizika, ar ne? 🙂 ).

Nekilnojamas turtas

Pratęsiant temą apie kokybę, kaip gi nepalietus lietuviškosios temos – nekilnojamojo turto? Čia situacija, be abejo, priklauso nuo regiono, miesto, vietos, tačiau yra ir bendrų niuansų, sukeliančių nuostabą arba susierzinimą.

constr01

 

Kainų lygmuo, vertinant tai, kas aprašyta prieš tai buvusioje pastraipoje, tiesiog gąsdina, bet nėra kur dėtis – kokybiškos pasiūlos tiesiog nėra. Ir čia kalbu ne tik apie prastesnius rajonus, bet ir apie butus gerose rajonuose ar kotedžus – net nuosavi, atskirai stovintys namai ne itin pasižymi „storomis sienomis ir sandariais langais“ 🙂

Pačios kainos, tiek nuomos, tiek pirkimo, yra kosminės, lyginant net su Vilniaus kainomis, bet visa tai, be abejo, reliatyvu, todėl per daug nesiplėsiu.

Svarbu paminėti, kad perkant butą ar namą prie planuojamos išlaidų sumos reiktų pridėti ne įprastus 1-2% notaro išlaidoms ir įregistravimui, o 10-15%. Ir užtruks visa tai toli gražu ne pusvalandį notaro kabinete 🙂

 

Iš itin teigiamų momentų paminėčiau taip vadinamas urbanizacijas. Kas tai yra? Daugiabutis namas, ar keli namai; sujungtų mažaaukščių namų grupė; kotedžų masyvas – juos jungia viena bendra savybė – tvora. Bet tai nėra banalus užsidarymas nuo išorinio pasaulio, mat kartu su tvora, kiekvienoje urbanizacijoje yra:

  • privatus baseinas ar keli baseinai su dušais, gultais;
  • patalpa ar pastatas, skirtas šventėms, gimtadieniams;
  • teniso, krepšinio, futbolo, vaikų aikštelės;
  • suoleliai, medeliai ir kitoks gerbuvis;
  • saugumo sprendimai, kameros, etc.;
  • vienas ar keli prižiūrėtojai (liežuvis neapsiverčia vadinti jų kiemsargiais).

Patekimas į teritoriją įmanomas tik susisiekus su gyventoju arba turint raktą (pultą nuo garažo, jei toks yra). Gyventojai vienas kitą pažįsta, naujakuriai pastebimi, su jais bendraujama, svetimiems žmonėms patekti sunku ar neįmanoma tiek dėl apsaugos priemonių, tiek dėl pačių gyventojų atsakingo požiūrio.

Urbanizacijų diktuojama filosofija yra tai, kas man čia patinka labiausiai!

O bendrai kalbant – žmonės visiškai nesiparina dėl nuosavo busto turėjimo (kaip ir daugelyje išsivysčiusių valstybių), nesiparina dėl statybų kokybės, dėl senokai neperdažytų sienų ar kokių nors tapetų – gyvena ir džiaugiasi 😉

 

​​Automobiliai

Nuo vienos tikram lietuviui svarbios temos, prie kitos – automobiliai ir viskas, kas su jais susiję. Visų pirmą, Ispanija saugo vidinę rinką ir oficialius automobilių pardavėjus. Kaip? Ogi viskas, kas perkama iš kitų ES šalių yra… apmokestinama nemenkais tarifais.

  • ES direktyvos? Laisvas prekių judėjimas? Ne, negirdėjom 🙂

​Grubiai kalbant, įsigyjant automobilį iš kokios nors Vokietijos, jis bus apmokestintas mažiausiai 4-5% tarifu ir tik su sąlyga, kad variklio tūris bus mažesnis, nei 2 litrai, cilindrų bus ne daugiau 4-ių ir dar bus atsižvelgta į taršų kiekį. Kitais žodžiais tariant, retas pienburnis gali sau leisti pavažinėtą „šešių kaušų bemvą“, o perkant ne iš vietos pardavėjų galingą apynaujį automobilį, mokesčiai laisvai sieks 15-20% (!)

Beje, visa tai galioja norint čia įregistruoti jums jau priklausantį automobilį, nesvarbu, kad jis yra iš kitos šalies – ES-narės. O mokesčių procentas skaičiuojamas nuo automobilio vertės (naudoto – pagal transporto ministerijos patvirtintus nuvertėjimo standartus).

Būtent todėl didžioji dauguma automobilių čia yra maži chečbekai, tačiau be abejo – nauji. Sąvoką “įvaizdis” neegzistuoja arba yra menkai pastebima. Pagyvenęs pasiturintis ponas dažniausiai vairuos C klasės „Mercedes“ arba Audi A4, o ne 7-os serijos BMW ar „Range Rover Sport“. Aišku, kartais įmanoma pamatyt brangesnius, prabangius ir net išskirtinius automobilius, tačiau dažniausiai šie bus su rusiškais ar baltarusiškais numeriais, arba savininko tautybę išduos ant veidrodėlio kabanti juodai-ruda juosta…

Vairuoja ispanai iš principo lėtai, kas leidžia jaustis saugiai, nepaisant kažkiek atgrubnagiško vairavimo žiedinėse sankryžose. Iš esmės vairuojama stebint kas vyksta priekyje ir nelabai kreipiamas dėmesys į tai, kas vyksta gale 🙂

Beje, jei viešėsite Ispanijoje ir teks vairuoti automobilį, įsiminkite vieną elementarią taisyklę – žiedinėje sankryžoje, nepriklausomai nuo juostų kiekio joje:

  • galima suktis ratu net ir pirmoje juostoje;
  • leidžiama išvažiuoti iš žiedo TIK IŠ PIRMOS juostos.

Štai čia yra tai demonstruojantis video.

 

Aišku, net ir tokiu atveju vairuotojai tai interpretuoja persirikiuojant į pirmą juostą likus keliems metrams iki išvažiavimo, prieš tai judant trečioje… Būtent dėl to apstu  nedidelių avarijų ir smulkių automobilių apgadinimų. Labai retai mieste įvyksta stambesni incidentai. Kalbant apie įbrėžimus, čia galioja daugmaž tas pats nesiparinimo požiūris – parkuodamasis pastūmei kitą automobilį – no te preocupes (nesijaudink) ; atidarei dureles į šalia stovintį – no te preocupes . Šitie dalykai kažkiek siutina. Ne tiek dėl geležies, bet dėl elementarios nepagarbos kito žmogaus turtui.

NB Įdomus pastebėjimas – Lietuvoje kelių chuliganai dažniausiai vairuoja BMW, o čia, savaime suprantama (žr. aukščiau) vyrauja kitokios tendencijos. Tik pamatęs “Seat Cupra” arba “Seat Leon”, tiesiog atsitraukiu, nes šių (kažkodėl tik šių) automobilių vairuotojai man primena apie Geležinio Vilko gatvėjė vykstančias lenktynes

Beje, baudos už eismo taisyklių pažeidimus yra pakankamai elementarios, sudėliotos keliais žingsniais ir prasideda iškart nuo 100 EUR.

Iš teigiamų savybių norėčiau paminėti netikėtai kokybišką ir organizuotą požiūrį į sniegą – taip, taip, sniegą! Jo būna visur, net pietuose, kadangi nemažai kaimų ar miestelių yra kalnuose (2017-ų pradžioje sniego buvo net paplūdimiuose, visi džiaugėsi ir lipdė besmegenius), tad kai prognozuojamas atšalimas ir krituliai, kalnuotų vietovių keliai barstomi druskos mišinių PRIEŠ galimą sniego kritimą. Ne sningant ar pasnigus, o PRIEŠ tai!

Šioje temoje dar vertėtų paminėti man nesuprantamas šiaurinių šalių gyventojų (pvz. Lietuvos) pašaipas apie uždaromus kelius ar slidinėjančius automobilius kur nors magistralėje Madrido apylinkėse. Jų autoriai, matyt, yra fantastiškai įvaldę automobilių su vasarinėmis padangomis vairavimą apsnigtame kelyje 🙂

 

Manau, šiam kartui pakaks. Vėliau bus apie žmonės, istoriją, maistą ir dar šį bei tą 😉

Iki!

6 thoughts on “Gyvenimas Ispanijoje (part 1)

  1. Smagus ir lengvas pasiskaitymas prie kavos 🙂
    Įdomu kitomis akimis pamatyti Ispaniją 🙂
    Bet man asmeniškai tai Ispanijoj ir kituose šiltuose kraštuose esantis požiūris į automobilius patinka. Bent jau iš tos pusės, kad niekas nesinervuoja jei truputi įbrėžė, stuktelejo, įlenkė 🙂 Man Lietuvoj jaučiasi toks stipriai perdėtas jaudinimasis dėl automobilio išvaizdos ir jo kuriamo įvaizdžio, dramos dėl smulkaus įbrėžimo ar stuktelėjimo durelėmis. Kartais atrodo, kad žmonės vairuoja automobilius ne pagal kišenę, todėl kiekvienas įbrėžimais jiems tampa labai brangus.
    Aš myliu automobilius, tačiau man gražu, kai automobilis yra techniškai tvarkingas ar techniškai patobulintas, o randau esantys išorėje kažkaip nelabai erzina. Bentjau kol tai nėra koks nors sportinis modelis.

    P.s. aš gyvenu Lietuvoje
    P.s.s. aš gerbiu kitų turtą ir dureles atidarinėdamas šalia esančius automobilius saugau 🙂 Visgi tai yra jų turtas ir jų požiūris į automobilius.

    Like

    1. Aciu!

      Del automobiliu – viskas taip, nereiktu i juos ziureti pernelyg preciziskai, tik nelabai noretusi lankytis pas draudikus ir servisuose kas pusmeti, nes parkuojant “aktyvioje” vietoje, automobilio sonai/bamperiai bus tiesiogine to zodzio prasme subaladoti.
      Ir tai pasidaro aktualu savininkams, kuriu automobiliu verte yra kelis desimtis kartu didesne uz salia esancius, arba ta verte yra istorine (youngtimer/classic).

      Visa tai susije su tokia savoka kaip “consideration” t.y. jos nebuvmu. Bet apie tai – kitoje dalyje 🙂

      PS Ant tu zodziu, siandien:
      https://scontent.fmad3-2.fna.fbcdn.net/v/t1.15752-9/44112892_247271239290146_8065031039434620928_n.jpg?_nc_cat=100&oh=83e322e44e7b678697db2ff6bc14166d&oe=5C3DF048

      https://scontent.fmad3-2.fna.fbcdn.net/v/t1.15752-9/44168601_310568612863563_3222401472700350464_n.jpg?_nc_cat=105&oh=ebf29c899ed1e8b9b877c2346af4093e&oe=5C43355A

      Like

  2. Ačiū už pasidalinimą įspūdžiais 🙂 Dėl eismo dar pridėsiu, nežinau kiek tai tiesa ir kiek tai visuotina, nes Ispanijoje tenka lankytis tik atostogoms, bet keliaujame su draugais ispanais kurie parodo kas ir kaip. Vairavimo greitkeliuose kultūra yra labai priešinga pvz. Vokietijai. T.y. normalu važiuoti kairiausia juosta, “nes tu greitesnis”, kaip ir normalu lenkti per dešinę..

    Like

    1. Del greitkeliu – daznokai vaziuoju jais, tiek lokaliai, tiek iki Madrido ar Barselonos.
      Vairavimo kultura pakankamai auksta, atsitraukimas i pirma juosta visiskai normalus dalykas. Pasitaiko ir “uzmigusiu”, bet stambiu problemu tai nesudaro.

      PS Svarbus momentas – nepypint ir nemirkset, nes tai yra NEmandagu ir naudojama isskirtiniais atvejais (idealiu atveju – niekada).

      Overall, pasikartosiu, mandagumo lygis kelyje yra aukstesnis, bet ne auksciausias 🙂

      Like

  3. Labai idomu, aciu kad dalinates. Beveik kiekvienais metais atostogauju ispanijoje, noreciau joje ir gyventi. Labai idomu girdeti atsiliepimus is nuolatinio gyventojo.

    Labiausiai man tinka atsipalaidave paprastii zmones, ne susireiksmine vokieciai, uzverstanosiai prancuzai ar issipuste italai ar snobai britai. Puiki gamta (tiesa, Italija graziau), grazus modernus pastatai, daug meno (dauguma eismo ziedu su skulpturom, ir ne, ne tokiu kaip varenos monstras). Keliai tiesiog puikus lyginant su LT arba UK (kur keliai tiesiog baisus). Maistas tik OK, nemegstu paelos, kepsniu jie nemoka gerai kepti dazniausiai, lieka juros gerybes ir nerealus Serano kumpis.

    Gal kraustysiuos kai iseisiu i pencija, kaip koks britas 😀

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s