Toliau kalbinu įdomius žmonės Interviu skiltyje. Šiandien svečiuose dailiosios lyties atstovė,  „Lrytas.lt“ automobilių ir autosporto redaktorė, ralio šturmanė Ilona Steponėnė.

 

Prieš gerą penketą metų (o gal ir daugiau) atsimenu kuklią F-1.LT bendruomenės narę, dabar gi esi profesionali žiniasklaidos atstovė. Ar šio tikslo siekei nuo pat pradžių?

I.S.: Penketą, sakai? Labiau 15 :))) Nebuvau tokia jau kukli ir jei ne vienas ginčas su tavo kolega, kažin ar apskritai būčiau žurnaliste.

Iššūkį “padaryti geriau” priėmiau be jokių gilių minčių. Į rašymą F-1.LT žiūrėjau kaip į hobį, bet greitai ėmiau sulaukti skambučių iš vis didesnių leidinių ir net pati nustebau, kaip, atrodo savaime, tapau automobilių ir autosporto žurnaliste. Matyt, tai geriausias ženklas, kad pasirinkau tinkamą kryptį, nes iki šiol į darbą einu su malonumu.

 

„Mergina ir benzinas“ – spėju, aš užduodu tokį klausimą ne pirmas. Bet vis gi – labai įdomu kaip ir kada įvyko lūžis ir perėjimas „nuo lėlių iki automobiliukų“? O gal tai įvyko vėliau, ne vaikystėje?

I.S.: Lėlės ir automobiliukai gali derėti 🙂 Lenktynės mane traukė kiek tik prisimenu. Kai su tėvais vaikystėje važiuodavome pro kartodromą, žiūrėdavau persisukusi per galinį pirmuko langą tol, kol nebesimatydavo ryškiai raudonų, garsiai burzgiančių kartų.

Bet jie buvo “tik berniukams”, kaip ir vairavimas apskritai, todėl savo pomėgį automobiliams ir lenktynėms teko ginti daug sykių, o apie vaikinams įprastus technikos pradmenis garaže su tėčiu ar dėde nebuvo net kalbos.

Pradėjus dirbti autožurnaliste ir lenktyniauti klausimų apie merginos ir benzino ryšį dar labiau padaugėjo, nes iki tol apie automobilius moterys rašydavo tik moteriškuose žurnaluose. Bet dabar žmonės jau sąmoningesni ir supranta, kad pomėgiai nuo lyties nepriklauso.

 

Tavo nuomone, koks yra esminis žurnalistikos tikslas? Ir kaip apibūdintum savo profesiją?

I.S.: Pati žurnalistikos esmių esmė – informuoti. Bet sausos informacijos nepakanka. Ji turi būti ir suprantama žinančiam mažai, ir įdomi turinčiam daug žinių; ir rimta kalbant apie svarbius dalykus, ir smagi norint atsipalaiduoti ar pasisemti idėjų. Žurnalistika yra visuomenės veidrodis, bet man visada maloniausia atspindėti svarbius, pozityvius ir įkvepiančius dalykus.

 

O toliau – kiek lengvesni (o gal anaiptol? 😉 ) klausimai apie „Formulę-1“ bei kita, ne mažiau įdomi, dalis. Dėkoju iš anksto už atvirumą!

 

 

– – – – – – – – Ne tik apie F-1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams.

I.S.: Esu Lrytas.lt Auto skyriaus redaktorė, rašau apie visokiausius su automobiliais ir eismu susijusius dalykus ir dalyvauju Lietuvos Mini ralio čempionate kaip šturmanė. Pernai tapome “Open” klasės nugalėtojais, tai šįmet no pressure 🙂

 

Kada ir kaip susidomėjai ar sužinojai apie “Formule-1”?

I.S.: Pažiūrėdavau lenktynes pet TV, o intensyviau ir giliau pasinėriau į F-1 susipažinusi su šiauliečiais “Formulės-1” fanais – nuostabūs žmonės, esu jiems labai dėkinga už daugybę dalykų.

 

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 autosporto pasaulyje yra išskirtinė?

I.S.: Svarbiausia – unikalus istorijos ir naujumo derinys. F-1 jau beveik 70 metų, per tą laiką keitėsi ir valdžios, ir taisyklės, technologijos, pilotai, trasos, ect. Ir kartu nepamesdama savo istorijos “Formulė-1” ne tik priima, bet ir kuria pačias naujausias technologijas, kurios paskui nukeliauja ir į kitas autosporto rūšis, ir į gatves.

 

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų tau patinka būtent jis? Kokias neigiamas savybes jis turi?

I.S.: Ilgai palaikiau Rubensą Barichello, o jam palikus F-1 nebeišsirinkau vieno paties mėgstamiausio. Įdomu stebėti jaunosios kartos lenktynininkus, bet per lenktynes sergu už…

 

Gal turi ir mėgstamą F-1 komandą? Jei taip, kodėl šią?

I.S.: …“Ferrari”. Labiausiai turbūt dėl neeilinės istorijos – Enzo Ferrari ėmėsi gatvinių automobilių gamybos tam, kad turėtų pinigų lenktynėms, o ne atvirkščiai. Daug laiko nuo tada paėjo, bet “Ferrari” dvasia yra iš esmės tai, kas riša visą F-1, nuo pat pirmojo sezono iki dabar.

 

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

I.S.: Čia galima daug išsiplėsti, bet jei kas nors žinotų stebuklingą receptą, jis jau būtų pritaikytas. Lenktynes žiūri milijonai žmonių ir kiekvienas iš jų šį sportą mato skirtingai, susidomėjo juo per skirtingas patirtis. Sportininkai ir rėmėjai taip pat turi skirtingų tikslų. Visiems neįtiksi.

 

F-1 valdymas ką tik pasikeitė iš „imperinio“ (Bernie Ecclestone‘o valdomo) į „korporatyvinį“ (dabar sportą valdo „Liberty Media“ koncernas) – kokių pokyčių tikiesi iš naujų savininkų?

I.S.: Daugiau Liberty ir daugiau Media 🙂 Abiejų šių dalykų labiausiai trūko pas Bernie ir tikiuosi, kad naujas savininkas įneš šviežumo ir tam tikra prasme grąžins “Formulę-1” žmonėms. Žiūrovams reikia tikrų asmenybių, tikrų kovų, tikrų nuomonių ir t.t. Pokyčiai jau matomi ir, manau, jie į gera.

 

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin? Ar jis buvo toks svarbus, kad galbūt įtakojo tavo asmeninį gyvenimą?

I.S.: Natūralu, kad labiausiai į atmintį įsirežia nelaimės. Bet iš įdomesnių ir labiau netradiciškų nutikimų įsiminė 2007-ųjų sezono pabaiga.

Tuo metu kaip tik gyvenau Suomijoje ir su drauge vokiete eidavome į vietinį barą žiūrėti lenktynių. Jis kas kartą būdavo pilnutėlis, bet cheerindavome tik mes dviese 🙂 Įskaitant ir paskutines lenktynes, prieš kurias Kimi buvo tik trečioje vietoje čempionato įskaitoje, bet jas laimėjo ir tapo čempionu vos per 1 tašką.

Mes vos nusėdėjom tas nepilnas dvi valandas, o suomiai visiškai be jokių emocijų siurbtelėdavo iš savo bokalų ir tiek. Net po finišo 🙂 Lietuvoje mūsų sportininko pergalė būtų nacionalinis įvykis, o ten diedukai pabaigė alų ir išsiskirstė namo. Buvo absoliutus kultūrinis šokas 🙂

 

Kaip manai – kuo F-1 gali būti įdomi verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo?

I.S.: F-1 99 proc yra verslas. Turint pinigų ir fantazijos iš sporto galima labai gerai užsidirbti. Bet fantazija būtina, nes už gaunamus pinigus reikia atsiskaityti – pirmiausia, emocijomis žiūrovui.

 

 

– – – – – – – – Kiti klausimai – – – – – – – –

Kokį automobilį pati vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?

I.S.: Priklausomai nuo nuotaikos vairuoju BMW 330d arba Honda CRX del Sol. Jie abu gerai papildo vienas kitą 🙂 O svajonių… Galėčiau prigalvoti visą garažą, nuo pokario klasikos, įdomių superautomobilių ar didelės dalies BMW gamos iki naujausių kosmosų. Bet jei svajoti realistiškai, apie tai, kuo norėčiau kasdien važinėti, o ne laikyti auksiniame garaže, tai būtų elektromobilis.

 

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

I.S.: Mėgstu saugų greitį. Mieste važinėju labai ramiai, bet niekada nepraleidžiu progos pasivažinėti kartingu, mėgstu slalomą.

Bet ekstremaliausia yra gauti greičio nesėdint prie vairo ir vairuojant tik žodžiais 🙂 Šturmanauju Lietuvos mini ralio čempionate (buvusi LAS Taurė) savo senam geram draugui Jonui Skrebūnui ir mums labai gerai važiuojasi – pernai laimėjome “Open” klasėje, šįmet sezono pradžia irgi labai sėkminga.

 

Kokia yra tavo tikroji profesija? Kodėl ši?

I.S.: Priklauso nuo to, ką vadintume tikrąja profesija. Visą laiką dirbau žurnaliste, nors ir nestudijavau žurnalistikos. Baigiau transportą, o paskui – rinkodaros ir komunikacijos magistro studijas. Viskas galų gale sulipo į vieną visai derantį vaizdą.

 

Veikla / užsiėmimas / hobby, kuri(-is) tave „veža“?

I.S.: Didžioji dalis laisvalaikio užimta automobiliais, bet dar labai mėgstu megzti, siūti ir kepti pyragus :))

 

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu tiek apie draugus, šeimą, tiek ir apie verslo partnerius ar kolegas?

I.S.: Patikimumą, atvirumą, gerą humoro jausmą ir gebėjimą rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

 

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

I.S.: Be abejo, tėvai. Taip pat ir draugai, kai kurie gal net nežino, kiek man reiškė jų palaikymas. Esu labai dėkinga fantastiškai Šiaulių F-1 fanų kompanijai, kurie priėmė mane su tokiu neįprastu merginai pomėgiu ir visada palaikė. Taip pat Artūrui, Jonui, Vitalijai, Dinai ir dar daug žmonių. Dabar susimąsčiau, kad galbūt per retai sakau artimiausiems Ačiū tiesiog už tai, kad jie yra.

 

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema bendrautumėte?

I.S.: Enzo Ferrari. Jo istorija labai įkvepianti – jaunas vaikinas, neturėjęs praktiškai nieko, sunkiais pokario laikais sugebėjo sukurti tikrą autosporto imperiją, kuri toliau labai sėkmingai gyvuoja net po paties Commendatore mirties.

 

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

I.S.: Tai menkai susiję dalykai. Sėkmė – tai momentinis dalykas, nedaug priklausantis nuo paties žmogaus. O laimė – vidinis, išaugintas ir sukauptas jausmas, nepernelyg priklausantis nuo objektyvių dalykų.

 

Ką gali atleisti, o ko – ne?

I.S.: Turbūt daugiau mažiau viską, jei žmogus nuoširdžiai atsiprašo, gailisi ir atperka kaltes.

 

Kuo būtum, jei, atsukusi laiką, galėtum rinktis iš naujo?

I.S.: Ha, jei galėčiau labai labai atsukti laiką, būčiau pasidalinusi į du žmonės ir turėčiau sesę dvynę :)))  Bet jei rimtai, nenorėčiau keisti nieko.

 

Tradicinė interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

I.S.:  Kuri “Formulės-1” era/laikotarpis tavo manymu buvo pats įdomiausias ir kodėl?

AF1: Bus netikėta išgirsti, bet manau, kad įdomiausias laikotarpis visuomet yra DABAR. O visa tai, kas kažkada įvyko turėtų būti vertinama labiau kaip malonūs sentimentai, prisiminimai apie „senus gerus laikus“, nelyginant laikotarpių tarpusavy.