Pats laikas būtų atgaivinti Interviu skiltį, tad pagalvojęs ką galima būtų dar pakalbinti sudariau short-list‘ą. Lygi šiol bendravome su dviem tūzinais pašnekovų, dar keli žmonės, kuriuos labai norėjau pakalbinti, dėja, liko „už borto“ dėl jų laiko stokos ir dėl visiško nesidomėjimo „Formule-1“, o ši tema tiesiog privalo būti mano bloge – ji yra kertinė.

 

Šiandien Interviu rubrikoje svečiuojasi Dainius Matijošaitis – lenktynininkas, automobilių entuziastas ir kolekcininkas bei plačiai socialinių tinklų pranašumais besinaudojantis tėvynainis.

Iš interviu sužinosite kokia nevisai įprasta gali būti soc. tinklų naudojimo priežastis; prisiminsite „Turbo“ kramtomos gumos „fantus“; bei ką būtų smagu nuveikti kartu su Kimi Raikkonenu.

 

Dainiau, visų pirmą – smagu susipažinti! Pradėsiu gan neįprastu klausimu – žinau, kad esi šokęs su parašiutu kelis šimtus kartų. Kaip šis pomėgis atsirado tavo gyvenime?

D.M.: Taip, esu iš lėktuvo iššokęs jau gerokai virš 300 kartų, kas gali skambėt kaip „uoj kaip daug“, tačiau parašiutininkų pasaulyje tai vis dar „kapeikos“. O prasidėjo viskas paprastai: turėjau šitą svajonę daugelį metų ir manau kaip ir daugelis žmonių niekad tam nesiryžau dėl standartinių baimių „kas bus kai neišsiskleis parašiutas“ ir pan. Šios baimės realiai kyla iš neišmanymo.

Na ir taip atsitiko, kad vieno smagaus vakarėlio metu išsibendravau su bičiuliu, kuris profesionaliu parašiutizmu užsiima jau daugelį metų, ir po kurio laiko mūsų pokalbyje suskambo frazė „tai atvaryk ryt į Pociūnus ir iššoksim“… Na ir toliau viskas daugmaž kaip pas visus šiai dienai aktyviai šokinėjančius parašiutininkus – pirmas šuolis užkabina, tada pradedi lankyti kursus ir taip po kiek laiko pradedi šokinėti savarankiškai.
Visgi ant savęs pykstu, kadangi per pastarųjų keletos metų auto varžybų grafiką, labai stipriai esu apleidęs šį labai smagų ir tikrai saugų ekstremalų pomėgį.

 

Labai aktyviai naudoji socialinius tinklus, „tavęs pilna“ Facebook, Instagram, Youtube. Ar galima teigti, jog tai yra būdas sėkmingai populiarinti save, kaip brandą?

D.M.: Jeigu atvirai, manau, kad jei būčiau labai užsinorėjęs ir pakreipęs savo gyvenimą šiek tiek kitokiais keliais, mano socialiniai tinklai šiai dienai būtų 3-4 kartus didesnės apimties. Visgi mano kasdienis darbas ir pareigos suvalgo beveik visą mano laiką, tad su kiekvienais metais „savęs pardavinėjimui“ per socialinius tinklus ir kitas priemones man lieka vis mažiau ir mažiau laiko. Šiaip į socialinius tinklus labiau žiūriu kaip į platformą atminimams kaupti, o ne į pardavimų kanalą. Man pačiam yra smagu kartais pasižiūrėti ką aš ir kur veikiau prieš keletą metų.

 

Istorinių, įdomių, retų automobilių kolekcija – papasakok, prašau plačiau, ar šis pomėgis yra tavo ar kolekcionuojate kartu su tėvu ir nuo ko viskas prasidėjo?

D.M.: Ne, šia sunkia liga mūsų šeimoje susirgęs aš vienas. Mano tėvas su broliu nors ir yra stipriai prijaučiantys technikai (juolab mano meilę technikai jie man ir įskiepijo), visgi jie prioritetus teikia kitiems hobiams. Net nežinau kuris taškas buvo tas „pradžios“ taškas.

Lygiai prieš 10 metų tėčiui 50-mečio proga padovanojau 1966 metų „VW Karmann Ghia“. Tada dar keletą metų automobilį meistrai restauravo iki idealumo. Taip turbūt matant tą iš puvėko virtimą gražiu klasikiniu automobiliu matomai ta aistra man ir pradėjo „kibti į atlapus“.

Dar po metų (2008 m.) tėvui pagrasinau, kad įtaisysiu jam „Ferrari Testarossa“ (tuo metu jų kainos dar buvo gerokai „žemiškesnės“ nei šiandien). Pamenu tėvo reakcija, kai jis suprato, kad esu nusiteikęs visas savo santaupas išleisti jam dovanai. Tada su juo sutarėm, kad aš jam surandu tinkamą „Testarossa“, o jis ją pats nusipirks. Taip namuose atsirado jau antras „klasikinis“ automobilis, na ir 2012 metais “netyčia“ iš bičiulio įsigijau jo paties restauruotą 1978 m. “Datsun 280Z”… Na ir turbūt nuo tada galima sakyti ta liga įsisiautėjo manyje…

 

Žinia, turi galingiausią ir rečiausią 8-os serijos BMW – CSi modifikaciją. Man tai yra vienas įdomesnių egzempliorių šioje kolekcijoje, mat pats esu panašaus automobilio (tiesa, V8 varikliu) savininkas. O koks yra tavo mėgstamiausias egzempliorius ir kodėl?

D.M.: Kiekvienas automobilis mano garaže turi savo atsiradimo priežastis. Pagrinde įtaką padarė vaikystės filmai bei kramtomų gumų „Turbo“ ar „Oto Moto“ popierėliai, kuriuos kolekcionuodavo bemaž visi mano kartos berniukai. Šiuo metu tas automobilių skaičius mano garaže jau perkopė 20 vnt., tad iš tokio „pulko“ išrinkt vieną „mylimiausią vaiką“ yra praktiškai neįmanoma. Visi jie savotiškai žavi, visi turi gerų savybių, visi turi užknisančių ir erzinančių savybių ir t.t., tad bendrai paėmus visi jie man emociškai vienodai brangūs.

 

Esi tapęs Pabaltijo ir Lietuvos žiedinių lenktynių čempionu. Kaip apibūdintum tą jausmą, kai pagaliau kerti finišo liniją ir žinai, kad „you did it!”?

D.M.: Dažniausiai tas jausmas ateina kiek pavėluotai, kadangi iki čempiono titulo tą finišo liniją turi kirsti ne vieną ir ne du kartus. Be abejo ateina kažkoks momentinis atsipalaidavimas ir džiaugsmas, kad ilgas darbas nenuėjo veltui, tačiau bendrai paėmus aš prastai moku mėgautis tokiomis akimirkomis, nes tą pačią akimirką kai kažką pavyksta laimėti aš jau galvoju ką vis vien dariau blogai ir kaip ateityje to išvengti…

 

Kokie tavo planai šiems metams?

D.M.: Daug kartų esu gavęs šį klausimą šiemet ir turbūt galiu prispažinti, kad šiam sezonui esu prasčiausiai pasiruošęs nei bet kuriems prieš tai buvusiems. Tokia ta laiko stokos realybė. Bet kokiu atveju planuose yra dalyvavimas „Autoplius Fast Lap“ čempionate tuo pačiu „XTRA Evo“ automobilių, kuriuo pernai Estijoje kelių šimtų metrų distancijos skirtume patyriau ir sėkmę ir nesėkmę – pagerintas trasos rekordas ir stipriai apdegęs automobilis.
Kiti planai yra ilgų distancijų varžybos: šiemet mūsų regione net dvejos 1000 km lenktynės, net keletas 4 h lenktynių, kuriose bandysiu sudalyvauti arba savu automobiliu, arba su kitomis komandomis. Jei pavyks norėtusi ir bent vienas 24 h varžybas suvažiuoti tolimesniame užsienyje.

 

 

Toliau – standartiniai klausimai. Dalis jų labai susiję su „Formule-1“, kita – labiau „apie gyvenimą“. Laukiu įdomių atsakymų 🙂

 

 

– – – – – – – – Ne tik apie F1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams.

D.M.: Esu Dainius Matijošaitis – žmogus kuriam automobiliai, motociklai bei jų sportas turi gerokai daugiau reikšmių nei kitiems žmonėms 🙂

 

Kada ir kaip susidomėjai ar sužinojai apie “Formule-1”?

D.M.: Turbūt nuo tų laikų kai lietuviški TV kanalai kadaise pradėjo šias varžybas transliuoti pas mus. Tada sužinojau kas yra tokie tas Michaelis Schumacheris bei Ayrtonas Senna…

 

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 autosporto pasaulyje yra išskirtinė?

D.M.: Dėl skiriamo dėmesio šioms konkrečiai varžyboms.

 

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų tau patinka būtent jis? Kokias neigiamas jo savybes įvardintum?

D.M.: Vieno mėgstamiausio kažkokio tikrai neturiu. Patinka man ir Hamiltonas, ir daugelio nemėgstamas Vettelis. Vienas galbūt mėgstamiausių šiai dienai yra Danielis Ricciardo – šypsenos karalius. Nesuprantu aš Maxo Verstapeno kulto ir sklindančių mitų kaip neva jis yra „The next Senna“, kadangi manau, kad ir koks geras vairuotojas jis bebūtų, visgi jis yra visiškai neįdomus kaip asmenybė, o geram vairuotojui tas yra būtina.

 

Gal turi ir mėgstamą F-1 komandą? Jei taip, kodėl šią?

D.M.: Mano simpatijos turbūt panačiomis proporcijomis pasiskirsto tarp „Ferrari“ ir „Red Bull“ ekipų. Viena – dėl savo istorijos, kita – dėl sugebėjimo tą istoriją stipriai pakeisti pastarajį dešimtmetį…

 

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip renginys žiūrovams, bet kartu neprarastų patrauklumo lenktynininkų tarpe bei visuomet būtų apsupta stambių rėmėjų?

D.M.: Stengiuosi gyvenime kuo mažiau politikuoti, o „Formulė-1“, mano nuomone, yra visiškai politizuotas sportas ir ten be tkokie pakeitimai visada turės įvairiausių „už“ ir „prieš“.

 

F-1 valdymas ką tik pasikeitė iš „imperinio“ (Bernie Ecclestone‘o valdomo) į „korporatyvinį“ (dabar sportą valdo „Liberty Media“ koncernas) – kokių pokyčių tikiesi iš naujų savininkų?

D.M.: Tą „aparatą“ nebus taip lengva pakeisti iš esmės, juolab nežinau ar ir reikia jį keisti iš esmės… Nemanau, kad pokyčiai bus kažkokie kardinalūs.

 

F-1 fanas / gerbėjas / žiūrovas. Ar tai vienas žmogus, ar trys skirtingi? Kuriai kategorijai priskirtum save?

D.M.: Esu visiškas žiūrovas mėgėjas. Esu buvęs pažiūrėti keletą kartų F-1 varžybų gyvai ir pajausti tą atmosferą, kuri yra tikrai išskirtinė, tačiau dėja, bet per televizorių F-1 varžybas stebiu retokai.

 

Įdomiausia F-1 pasaulio asmenybė (istorinė ar dabarties). Susitikus netikėtai, kaip pradėtum pokalbį?

D.M.: Daug labai įdomių bičų ten yra ir yra buvę. Su daugybe jų norėčiau pabendrauti. Galbūt su šiuo metu spaudimą patiriančiu Kimi norėčiau susitikt, pasiūlyčiau jam palakstyt Lietuvos miškais motokroso motociklais, pasėdėt pirtelėj ir išgert alaus (visuose išvardintuose „sportuose“ jis tikrai gerai „pasikaustęs“).

 

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin? Ar jis buvo toks svarbus, kad galbūt paveikė tave?

D.M.: Ayrtono Sennos žūtis. Net ir tada nebuvau didelis F-1 stebėtojas ir tų varžybų nemačiau, bet kaip dabar pamenu, kai kieme žaidžiant sutiktas draugas verkdamas pasakė kad „žuvo Senna…“ (man tuomet buvo 9 metai).

 

Kaip manai – kuo F-1 gali būti įdomi verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo?

D.M.: Pavargčiau vardinti, kadangi kiekvienam „Formulės-1“ žingsnyje yra reklaminiai verslo sandoriai.

 

Kokia autosporto šaka, apart F-1, labiausiai vertini ir domiesi? Kodėl?

D.M.: Nors pats prieš trejetą metų visiškai mečiau automobilių ralį ir likau tik ties žiedinėmis varžybomis, visgi „prilaikau pulsą“ kas vyksta Lietuviško ralio padangėje bei WRC. Tuo pačiu labai stipriai pastaraisiais metais domiuosi WRX čempionatu, kadangi ralikrosas šiuo metu yra visiškai ant bangos, pritraukė neeilinius lenktynininkus, bei yra labai patogus stebėti žiūrovams.

 

 

– – – – – – – – Kiti klausimai – – – – – – – –

Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?

D.M.: Jau 5 metus kasdien vairuoju dyzelinį automobilį. Pastaruoju metu vis svarstau apie automobilio atsinaujinimą ir vis labiau linkstu link elektromobilio, kadangi emisijų aš pakankamai išmetu per varžybas 🙂

 

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

D.M.: Būtų keista, jei automobilių lenktynininkas nemėgtų greičio. Šį potraukį realizuoju trasoje. Policijos kartkartėmis būnu stabdomas už įvairius žioplus nusižengimus (pvz. prieš porą mėnesių buvau nubaustas už posūkio signalo nerodymą persirikiuojant), bet ne už greičio viršijimus.

 

Kokia yra tavo tikroji profesija? Kodėl ši?

D.M.: Didžioji dalis mano gyvenimo yra praleidžiama tėvo su partneriais įsteigtoje „Vičiūnų Grupėjė“. Apart strateginių sprendimų kartu su kitais vadovais svarstymų ir priėmimų, mano kasdienė atsakomybė yra grupės marketingas ir pardavimai, todėl gan dažnai būnu su kolegomis išskridęs iš Lietuvos lankyti mūsų užsienio buveines bei partnerius.

 

Veikla / užsiėmimas / hobby, kuri(-is) tave „veža“?

D.M.: Automobiliai, motociklai ir viskas kas susiję su jais.

 

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu tiek apie draugus, šeimą, tiek ir apie verslo partnerius ar kolegas?

D.M.: Atvirumą, nuoširdumą. Nekenčiu melavimo, apsimetinėjimų, bet pakankamai gerai moku ir „išpirkt“ šias savybes, todėl šiai dienai esu „apsistatęs“ tikrai gerais žmonėm.

 

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

D.M.: Tėvas ir Mama.

 

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema bendrautumėte?

D.M.: Hugh Hefner. Nesvarbu kokia tema bendrautumėm, svarbu, kad susitikimas vyktų jo namuose 🙂

 

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

D.M.: Sėkmė – tai kai įvairiomis priemonėmis pasieki laime. Laimė tai kai moki mėgautis ir džiaugtis sėkme ir tuom ką šiuo metu turi.

 

Ką gali atleisti, o ko – ne?

D.M.: Savo stipriausių ir silpniausių savybių 🙂

 

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

D.M.: Neatskleisiu 🙂

 

Kuo būtum, jei, atsukęs laiką, galėtum rinktis iš naujo?

D.M.: Architektu.

 

Tradicinė interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

D.M.: Kas patį „užkrėtė“ automobiliais ir „Formule-1“?

AF1: F-1 susidomėjau atsitiktinai ir pakankamai vėlai, tik 1999 m., o „užkratą“ paskleidė tuometinis kolega iš „Bitės“ – Paulius. Tiesa, užkratas labai sparčiai išplito bei įsišaknijo 🙂

O automobiliais, manau senelis (turbūt ką tik pats tai supratau – dėkui už klausimą-užuominą!!!), pamenu, būdamas 5 m. aktyviai varčiau senelio (jis ilgus metus kolūkyje vairavo GAZ-53) prenumeruojamą „Za Ruliom“ ir jau tada kartu spręsdavom K.E.T. testus – kiekvienam numeryje tokių būdavo po 10, paskutiniame žurnalo numeryje.

PS Net specialiai radau vieną jų archyve ir supratau, kad aš atsimenu būtent šias užduotis! 😉

 

 

Ačiū, Dainiau, už įdomius, šmaikščius ir gyvus atsakymus, o ypač už klausimą, nubloškusi mane į vaikystę 😉