Ross Brawn: Total Competition (p.2)

Tęsiam toliau!

Pradžią galitę pasiskaityti čią, o šiandien – dar daugiau ištraukų iš „Total Competition“.
Paskutinis epizodas, bent jau mane, labai pralinksmino 🙂

 

Žmogus – tingus sutverimas
AP: 2003 ar 2004 metais kalbėjaus su Franku (Williamsu – red. past.) ir paklausiau, kodėl jis mano, jog Michaelis yra toks geras pilotas? Jis atsakė, pateikdamas pavyzdžiui savo lenktynininkus – Ralfą Schumacherį ir Juaną Pablo Montoyą – „Bučiau labai laimingas, jei Ralfas kartu su Juanu Pablo per savaitę treniruoklių salėje praleistų tiek pat laiko, kiek Michaelis – per dieną“.
Be abejo, žmogus gali būti talentingas, bet jei esi talentingas, tau bus dar geriau, jei busi pasiruošęs fiziškai. Šiuolaikinių lenktynininkų fizinis pasiruošimas yra daug geresnis, nei prieš 10 ar 20 metų, tačiau jie vis dar nepasiekia to, ką buvo pasiekęs Michaelis. Jie eis į salę, mins dviračiu ar darys kažką kitą, tačiau net žinodami, kad tai yra svarbi dalis kelyje į pasaulio čempiono titulą, jie nebūtinai taip elgsis.
RB: Na, dauguma jų, o save tam tikra prasme prie jų priskirčiau, yra tiesiog tingūs. Žmogus yra tokia būtybė, kuri dažniausiai pasirinks lengvesnį kelią ir elgsis pagal savo supratimą, šioje perspektyvoje esu tiek pat kaltas, kaip ir visi. Geriausiai mane užveda ir motyvuoja iškelti tikslai ir nustatytos datos. Mėgstu kelti sau iššūkius, nes žinau, jog tik taip busiu labiausiai pasiryžęs veikti, bet jei nematysiu prieš save konkrečiai nustatytų datų, tai…
Vienas iš būdų, kaip organizavau veiklą ofise buvo susiplanuojant susitikimus savaitei, kadangi žinojau, jei to nepadarysiu…
AP: Išlėksi į žvejybą?
RB: Gal ne taip ekstremaliai! Bet kitaip savaitė tiesiog praslystų. Turėjau susiplanuoti savo laiką pakankamai tiksliai, kad žinočiau, jog išnaudoju jį tinkamai.

 

Italijos spauda
RB: Tarp visko, ką išmokau “Ferrari”, vienam nebuvau pasiruošęs – spaudos dėmesiui. Italijoje yra trys religijos, dvi iš kurių tai futbolas ir “Ferrari”. Kartą oro uoste mane sustabdė vyrukas, šluojantis grindis ir pradėjo barti dėl “Ferrari” rezultatų trasoje.

Kai prisijungiau prie komandos, vyravo nuomonė, jog kiekvienas vadovas privalo žinoti ką apie komandą rašo spauda. Kas rytą ant stalo tavęs laukdavo colio storio laikraščių šūsnis, po lenktynių savaitgalio storis buvo dvigubas, o jei varžybų metu įvyko kas nors kontraversiško – trigubas. Pačioje darbo komandoje pradžioje kasryt valandą ar dvi negalėdavai nieko atlikti, nes visi gerdavo kavą ir skaitydavo spaudą. Pasakiau, kad tai juokinga ir kvaila kimšti darbuotojams į galvas spaudos nuomonę, tad panaikinau šį įprotį.

 

Pinigai – raktas į sėkmę?
RB: Tai yra gyvybiškai svarbus, esminis elementas. istorijoje būta atvejų, kuomet didelis biudžetas neatnešdavo sėkmės, tačiau labai nedaug žmonių pasiekdavo sėkmę be stambių biudžetų. „Brawn GP“ istorija kartais pateikiama tarsi pasaka, tačiau realybėje „Honda“ įpumpavo į projektą kelis šimtus milijonų dolerių prieš pasitraukiant iš F-1. Realiai projektas gimė dar „Honda“ laikais, kuomet resursai buvo solidūs.
AP: Pažvelkim kitaip – istorijoje yra komandų, turbūt geriausias tokių pavyzdys būtų „Toyota“, kurios investavo į F-1 neįsivaizduojamus pinigus. Na, sakykim, panašius į „Honda“ t.y. kelis šimtus milijonus doleirų per sezoną ir labai ilgą laiką, bet jie nėra net lenktynių laimėję…
RB: Ne, nėra.
AP: Kaip tą paaiškintum? Kodėl pinigų nepakako?
RB: Mano artimas draugas, anuomet dirbęs „Toyota“, pasakojo, kad jis aiškino kompanijos vadovybei: „Komandoje mums reikia kažko kaip Rossas Brawnas – žmogaus su sėkmės „Formulėje-1“ patirtimi ir supratimu kaip ji veikia“. O šie atsakė: „Ne, tai nėra „Toyota“ kelias. Mes neimportuojame sėkmę, mes ja auginame“

 

Employee management
AP: Kalbant apie personalo keitimus, yra du etapai, kuomet tai atliekama – kai pradedi darbą arba tam tikru momentu vėliau, kai matai, kad viskas klostosi ne taip, kaip tikėjais. Kuris būtų tavo metodas?
RB: Jei tik įmanoma, renkuosi antrąjį. Mano filosofija tokia – pirmus metus skirdavau perprasti komandai, antrus – pataisyti ir sutvarkyti ją, o trečius – pradėti džiaugtis sėkme.
Pirmas įspūdis apie žmonės yra svarbus, bet kartais jis būna klaidingas. Kai kurie būna nerangūs, sudėtingi, bet kai tik pradedi juos suprasti, matai, kad jų indelis labai svarus. Tokiems reikia tik šiek tiek „nušlifuoti kampus“. Kiti yra malonūs, draugiški ir bendraujantys, bet suvoki jų indelio menkumą. Tam suprasti reikia laiko.

 

„Mercedes“ variklių sėkmės pamatai
RB: „Mercedes“ komandoje mes supratome labai aiškų momentą, kuomet ruošėme naujus variklius 2014 metams. Kaskart mums besikreipiant į FIA dėl taisyklių išaiškinimo ar interpretavimo, suprasdavome, kad mes šį klausimą užduodavome pirmi! Tai leido man suprasti, kad pirmaujame pasiruošimo kovoje su kitais variklių gamintojais. Mes labai anksti skyrėme dėmesį šiam projektui, o kiti, matyt, galvojo turintys marias laiko.

 

Gyvenimo pamoka Richardui Bransonui
RB: … Richardas į mus kreipėsi, norėdamas remti komandą (“Brawn GP” – red. past.), kadangi viskas klostėsi kaip graži pasaka, bet vėliau, prieš pat mums susitariant su “Honda” (dėl komandos perėmimo į R. Brawno ir N. Fry rankas – red. past.), jis bandė įsigyti komandą mums už nugarų, kas nebuvo itin malonu, nors vėliau ir sugebėjome išlaikyti santykius. Richardo santykiai su Adrianu Reynardu buvo labai geri, jie buvo draugais. Kažkur dar turiu laišką, kurį Reynardas parašė “Honda” prezidentui, teigdamas, kad nebusime atsakingais savininkais ir geresnis pasirinkimas japonams būtų Richardas. “Honda” prezidentas labai maloniai man tą laišką perdavė, sakydamas: “Daryk su juo ką tik nori”. Jo nuomonė apie mane ir apie Adrianą, kurį abu pažinojome, aišku, skyrėsi.
Richardas Bransonas pakvietė “Honda” žmones į susitikimą Londone, siekdamas susiderėti dėl komandos pirkimo. Jis nenumanė, kad aš apie viską žinau, bet mane į tą susitikimą pakvietė “Honda”.

Jis prisijungė prie susitikimo vaizdo įrangos pagalba ir nematė visų, buvusių kambaryje, taip pat ir mūsų. Be to, jis nepaklausė kas dalyvauja susitikime, o iškart ėmėsi įkalbinėti “Honda”, o vėliau ištarė: “Esu tikras, kad įtikinsime Rossą ir kitus vadovus toliau vadovauti komandai mums prižiūrint, kadangi palaikome gerus santykius”.
Tuomet aš tariau: “Richardai, mūsų santykiuose ką tik buvožengtas žingsnis atgal”. “Kas tai pasakė?”, paklausė jis.
“Tai Rossas. Aš esu susitikime”.

 

…to be continued!

5 thoughts on “Ross Brawn: Total Competition (p.2)

  1. Man įstrigo apie JB pora pastraipų, kur labai aiškiai ir kategoriškai Ross Brawn pasisakė. Apie RB irgi gana trumpai ir aiškiai. Iš tų žodžių apie JB matosi koks žmogus Brawn yra. Gera knyga, tikrai verta paskaityt.

    Like

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

w

Connecting to %s