Dažnai visur matau potekstę, nagrinėju ir narplioju situacijos ar rezultatų priešistorę, mąstau apie galimas pasekmes iš anksto, spėju galimus pokyčius.

Būtent todėl mane labai traukia F-1 verslo modelis, atsiradimo istorija; būtent todėl įdomūs įvairiausi „behind the scenes“ įvykiai; būtent todėl įdomūs situacijų modeliavimai, matematiniai skaičiavimai (išsilavinimo/profesijos išdava) ir visokie „kavos tirščiai“ 🙂

O kadangi vasara ir F-1 sezono pertrauka yra puikus laikas peržiūrėti buvusių sezonų „video review“, gimė mintis panagrinėti įdomesnius ir nevienareikšmiškai pasibaigusius sezonus giliau.

 

Kas gi vyko nuo pat 2000 m. t.y. nuo to laiko, kurį būtų galima vadinti mūsų laikų F-1?

– aibę kartų keitėsi aerodinaminiai reikalavimai;
– keitėsi padangų tiekėjai bei reikalavimai gumos mišiniams;
– keitėsi kuro taisyklės;
– išgyvenom masės amortizatorius, dvigubus, o vėliau ir apipučiamus difuzorius;
– variklių formatas nuo V10, pagyvenęs su V8, perėjo prie mažalitražio turbo;
– o kiek kartų keitėsi iki šiol kvailai betaikomos taisyklės (sportinis reglamentas), jau baisu net galvot.

Visi pokyčiai įnešdavo naujų vėjų, kartais sąmyšio, bet ir leido atsirasti daugybei gražių lenktynių, kovų, pergalių, nusivylimų, išgyvenimų.

 

Viena iš priežasčių, nekartą įtakojusių sezono baigtį „Formulėje-1“ yra niekaip nepriklausanti nuo puikiai lenktyniaujančio piloto. Tai yra techninis gedimas. Grynas, neiššauktas pasivažinėjimo už trasos ribų ar kitokiu būdu „dirbtinai atsiradęs“ – gedimas.
Tai yra viso autosporto yda, o gal – grožis ir lemtis? Čia jau turim įvairių nuomonių.

Bet tokių gedimų kaina, dažnai, yra čempiono titulas…

Peržiūrėjau (ir vis dar tęsiu, šiuo metu esu ties 2013 m. sezono viduriu) daug vaizdo medžiagos, mintyse atsigamino lenktynės, situacijos, išnagrinėjau sezonų eigą bei rezultatus ir štai ką gavau.

NB Vertinant sezoną svarbu neįsitraukti į primestinai atsiradusią aplinkybių situaciją, o vertinti visumą. Bandau paaiškinti žmonių kalba: jei sezone iš 15-os „Grand Prix“ įvyko jau 14-a ir teliko 1-os lenktynės, o dėl titulo kovoja 2 ar 3 pilotai, visi vertina tik šias lenktynes bei jų baigti. Tačiau reiktų turėti omeny, kad lenktynės galėtų vykti visai kitokia seka, pvz. pirmas etapas galėtų vykti Belgijoje, o paskutinis – Monake, tuomet, likus vos vienam lenktynių savaitgaliui, galbūt sezono baigtis jau būtų aiški?
Todėl reik vertinti tik visumą, bendra skaičių, o ne tą konkretų, lemiamą, tarkim Abu Dabio GP ir jį vadinti komerciškai labai naudingu terminu „sezono finalas“ 😉

 

Taigi, jei mes išnagrinėsime sezonus nuo 2000 m., gauname tokį vaizdą:

Taip, čia daug JEIGU, tačiau juk išaiškinau žaidimo taisykles pradžioje, right?
Todėl nereikia stebėtis, kad tokie įtempti ir iki paskutinių metrų intriguojantys 2007, 2008, 2010 ir 2012 metų sezonai atrodytų ženkliai kitaip, jei etapų eiliškumas būtų kitoks, bei „nukentėjusiems“ nuo Madame Fortūnos pilotams labiau sektųsi su technikos patikimumu.

 

NB Ši tema nereiškia, kad bandau perrašyti istoriją, sumenkinti ar išaukštinti vieną ar kitą pilotą, nes visi jie tikrai verti savo titulų in their circumstances, o dažnai ne titulai kalba apie pilotą, bet jo pastovus kovingumas, ryžtas bei rezultatai, nepaisant „karūnų“ skaičiaus.
Ši tema tiesiog teigia, kad (taikant konkretų pavyzdį), pvz. Massa yra tikrai vertas titulo ČEMPIONAS, o kai kurie kiti lenktynininkai verti DAUGKARTINIO čempiono vardo.

Tik tiek 😉

Smagaus Belgijos GP visiems!

 

PPS All-in-all nuo pat 2000 m. apturėjome nemažai itin įdomių ir kupinu kovos, permainingų, įtemptų sezonų – 2003, 2005, 2007, 2008, 2010, 2012, bei ne tokie įtempti, tačiau irgi smagūs 2006 ir 2009. Lyginant su pre-XX a. sezonais, tokio lygio lenktynių show tikrai nėra buve taip dažnai.