Gera diena!
Šiandien „AF1@F1: Interviu su…“ kalbinu „Lexus“ vairavimo meno programos instruktorių, įvairių auto ir autosporto renginių organizatorių bei vieno perspektyviausių Lietuvos kartingo lenktynininko Gusto Grinbergo tėvą Darių Grinbergą.
Dariau, esame pažįstami ne tiek ir ilgai, tačiau tamsta esi įdomi ir kupina patirties asmenybė – kažkada darbavaisi žiedinių lenktynių komitete, tuomet buvai vienas iš 1000 km organizatorių,galima sakyti, buvai ties šių varžybų ištakų. Vėliau kelias pasuko kitur, o dabar, žinia, labai aktyviai keliauju po Europą su sūnumi Gustu, kur jis skina vieną pergalę po kitos.
Norėčiau toliau kiek plačiau aptarti šias temas bei užduoti tradicinių klausimų laviną 🙂
Dariau, jei reiktų pasirinkti vieną veiklą, ties kurią reiktų sutelkti visą dėmesį šiuo metu – ką pasirinktum iš visų savo užsiėmimų?
D.G.: Beprotiškai skamba, bet kartingą. Tai veikla, kuri tik sekina šeimos biudžetą, bet miela širdžiai. O jei grįžtume į realų pasaulį, tuomet Lexus akademiją. Mokyčiau tikro vairavimo meno nors kasdien. Man patinka matyti, kaip žmonėms atsiveria akys ir jie supranta, kad po 30 metų važiavimo, jie nemoka vairuoti. O po to po truputį sugeria visą informaciją kurią perduodu ir pradeda valdyti automobilį. Gal aš to ir neparodau, nepasakau, bet didžiuojuosi visais savo mokiniais, matydamas, kaip jie patobulėja net per vieną dieną. Dar TopGear apdovanojimai, Elektromobilių lenktynės, kiti projektai. Visa šiandieninė mano veikla labai skirtinga, bet ji tokia įdomi, kad jos nevertinu kaip darbo, tai daugiau gyvenimo būdas.
Mokai / instruktuoji patyrusius (arba bent jau save taip vadinančius) vairuotojus meno valdyti automobilį sudėtingomis aplinkybėmis, slidžia danga ir t.t. Aš, išbandęs šią programą, sužinojau daug naujo, nepaisant savo 20-ies metų vairavimo ir 10-ies metų mėgėjų lenktyniavimo patirties. Buvau tiesiog apstulbęs naujų žinių ir pojūčių gausa. Kaip manai, ar realu kada nors tikėtis, jog kažkoks panašus kursas būtų įtrauktas kaip privalomoji naujų vairuotojų ruošimo pažymėjimui gauti dalis?
D.G.: Manau, kad to niekuomet nebus. Per daug įsišaknijęs pas mus požiūris – „visą gyvenimą vairuoju, avarijos nepadariau, kam man dar čia mokytis?“. O kadangi privalomas mokymas priklauso tik nuo politikų, kuriems visuomet rinkimai ir jie pataikauja daugumai, kuri „vairuoja idealiai“, tikėtis permainų neverta. Esu 100% tikras, kad Seime niekuomet neatsiras daugumos, kuri prabalsuotų už privalomą papildomą vairuotojų mokymą. Jie gi visi supranta, kad po to nebebus išrinkti, nes jų rinkėjai pasipiktins mokesčiu, mokslu ar dar kokiu velniu. Mačiau nemažai Seimo narių už vairo ir galiu atsakingai pareikšti – nė vienas matytų vairuoti nemoka. Jie tik keleiviai vairuotojo sėdynėje, tokie patys kaip 90% Lietuvos vairuotojų.
Beje, gal meni kokią linksmesnę istoriją iš tokio tipo mokymų? Juk jų turėtų būti apstu 🙂
D.G.: Deja, iš mokymų nieko linksmo papasakoti neturiu. Taip, vakarais papokštaujame su mokiniais prie bendro stalo, bet pačiose mokymų vietose daugiau streso, nei linksmumo. Man svarbu užtikrinti visų saugumą, o mokiniams daugiau rūpi, kaip teisingai pratimą atlikti.
Spėju, savo sūnų į kartodromą atvedei ir į kartą įsodinai labai anksti. Ar Gustui iškart buvo įdomu, jis norėjo tobulėti, varžytis su bendraamžiais? O dabar, kai ir amžius ir rezultatai ženkliai aukštesniame lygmenyje, kokie ateities karjeros tikslai?
D.G.: Pirmą kartą lenktyninį kartingą Gustas išbandė tik būdamas 7 metų. Anksčiau neleidome, suprasdami kokie krūviai ir jėgos veikia organizmą. Žiūrint į pasaulinę praktiką, tai vėlai, bet ne per vėlu. Po pirmų BMW formulės Mini lenktynių, kurias laimėjo, apsiverkė, bet jau namuose. Iš širdgėlos, kad „taip greitai viskas baigėsi“. Nuo pat pirmų metų stengėmės ieškoti kuo didesnės konkurencijos. Dalyvaudavom Lietuvos čempionate, bet sezoną pradėdavom visuomet užsienyje, tai Italijoje, tai Belgijoje. Aš Gusto niekuomet neverčiau lenktyniauti, jis visuomet norėjo kuo dažniau lėkt į trasą. Antrais lenktyniavimo metais jau išvažiavome savęs išbandyti į Lenkiją. Šios šalies čempionatas visais laikais buvo konkurencingas ir nemažai lietuvių tradiciškai vyksta pas kaimynus pasitikrinti savo jėgas. Kai pasižiūri atgal, buvome pakankamai naivūs, bet nebuvome lėti. Jau pirmais metais čempionate finišavome 6 vietoje tarp 34 dalyvių. Šiais metais, aišku, tikslai jau buvo visai kiti. Užtikrintai laimėtas Lietuvos čempionatas, labai sunkioje kovoje nugalėta ir Lenkijoje. Sezono pabaigoje Gustas Italijoje tapo South Garda Trophy laimėtoju, o Mini Rok pasaulio čempionate užėmė 11 vietą tarp 118 dalyvių. Manau, kad sezonas buvo puikus, o kitąmet viską vėl pradėsim lyg iš naujo. Nors dar metus galėtume lenktyniauti Mini klasės kartingais, bet nusprendėme, kad jau laikas žengti toliau, pereiti į Junior kategoriją. Gal pirmais metais pergalių ir sumažės, bet manau, kad be jų neliksime.
Dariau, toliau pateikiu standartinių klausimų sąrašą ir kartu su savo blog‘o skaitytojais laukiu įdomių atsakymų.
Ačiū!
– – – – – – – – Ne tik apie F1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams.
D.G.: Pats niekuomet oficialiose automobilių lenktynėse nesu dalyvavęs. Mano pagrindinis sportas buvo kalnų slidinėjimas. Iki 18 metų Lietuvoje esu laimėjęs daugybę varžybų ir čempionatų, bet vėliau pasidarė aišku, kad norint žengti toliau, reikia gyventi kalnuose. O tuomet tokių galimybių nebuvo. Nemažai metų pradirbau žurnalistikoje, o vėliau – tik autosportas ir automobiliai. Buvau Lietuvos žiedinių lenktynių čempionato, BMW Taurės ir, žinoma, 1000 km lenktynių organizatorių komandoje. Sakau komandoje, nes tuo metu prie šių projektų rankas pridėję žmonės buvo tikra vienminčių komanda ir visų indėlis buvo vienodai svarbus. Dabar visą parą kasdien užsiimu kartingo komanda, įvairių automobilinių renginių organizavimu ir Lexus akademija. Mano įmonė yra ir vienintelė išskirtinės lenktyninės aprangos gamintojo Freem atstovė Lietuvoje.
Kada ir kodėl susidomėjai būtent “Formule-1”, o ne, pavyzdžiui, krepšiniu ar tenisu?
D.G.: Man atrodo, kad „Formule-1“ domėjausi visuomet. Net rusų laikais, sekmadienio vidurdienį sėdėdavau priešais spalvotą „Taurą“ ir stebėdavau lenktynes. Neturiu supratimo, kodėl rusai transliavo F1 (tiesa, tik kažkuriuo periodu), bet aš tuo labai džiaugiausi.
Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė automobilių sporte pasaulyje? Ar ji vis dar tokia?
D.G.: Pirmiausiai tai didelis šou, kurio gyvybę palaiko tiek F1, tiek komandų savininkai, nes jiems tai naudinga. Pagal kovos trasoje intensyvumą yra daugybė žymiai įdomesnių lenktynių, bet F1 laimi vien dėl didžiulių marketingo pajėgų. Aš nežinau ar tai geriausios lenktynės pasaulyje, matyt, kad ne. WEC, Indycar, V8 Supercars yra žymiai įdomiau stebėti, bet jei tuo pačiu metu rodo F1, aš kažkodėl įsijungiu F1. Keista, ar ne?
Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų jis tau patinka ir dėl kokių – ne?
D.G.: Visą sezoną nesergu nei už vieną. Vienose lenktynėse – už visus, išskyrus lyderį. Jei likus keliems ratams pradeda pirmauti iki tol buvęs antroje vietoje, mano simpatijos iškart pereina į atsiliekančio pusę. O šiaip labiausiai patinka tas, kuris labiausiai patinka visam pasauliui – Kimi.
Gal turi ir mėgstamą F-1 komandą? Jei taip, kodėl šią?
D.G.: Ferrari. Man patinka raudona spalva
Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Ecclestone‘ o (juk tai kažkada įvyks)?
D.G.: Visi puikiai suprantame, kad tik Bernio dėka F1 yra tokia kokia yra. Jei po Bernio jai pradės vadovauti „vadybininkai“, F1 tikrai žlugs ir tai įvyks labai greitai. Manau, kad pats Bernie ir komandos tai supranta ir naujas lyderis po truputį gaminamas.
Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin ir, galbūt, įtakojęs tavo asmeninį gyvenimą?
D.G.: Sennos avarija. Jau minėjau, kad F1 žiūriu labai nuo seno. Ir tąkart lenktynes stebėjau tiesiogiai.
Įdomiausia F-1 pasaulio asmenybė (istorinė ar dabarties). Susitikus netikėtai, apie ką prabiltum, jei reiktų pirmam pradėti pokalbį?
D.G.: Kimi ir Montoya. Pastarajį sutikau Italijoje, Lonato trasoje spalio viduryje. Ir jo sūnus ir mano važiuoja tokiu pačiu BirelArt kartingu. Vilkėdamas BirelArt striukę ėjau per padoką, pakėliau akis, matau, kad kažkoks matytas veidas į mane žiūri. Pasilabinau ir supratau, kad čia JPM. Aišku, pirmiausiai ir pasipasakojom, kaip vaikams sekasi. Jo sūnus jau laimėjo ne vienas kartingo lenktynes JAV, tiesa, kol kas visos lenktynių serijos čempionu dar netapo, nes praleido kelis čempionato etapus.
Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?
D.G.: Dabartiniam sėkmės kokteiliui trūksta tik gero garso. Tiek trasoje, tiek per TV.
Kaip manai – kuo „Formulė-1“ gali būti įdomi šiuolaikinei Y-kartai?
D.G.: X, Y ar Z – visiškai nesvarbu. F-1 prisitaiko prie kartos poreikių, o karta prisitaiko prie F-1. Tiek 1990-ais, tiek 2015-ais buvo nepatenkintų lenktynėmis, bet F-1 išgyveno.
– – – – – – – – Kita pusė – – – – – – – –
Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?
D.G.: Šiuo metu Lexus IS250, tai suprantama, nes esu Lexus akademijos vadovas. Svajonės mano nėra kuklios. Kasdien norėčiau važinėti Renault Twingo (super mažylis, su motoru po bagažine), tolimesnėms kelionėms pasirinkčiau Škoda Superb, savaitgaliui Lexus RC-F, o labai išskirtinei progai Ferrari. Nesvarbu koks jo modelis, svarbu, kad būtų raudonas.
Kokia yra tavo tikroji profesija? Kodėl ši?
D.G.: Tikroji profesija – žurnalistas. Matyt mama tam įkvėpė.
Veikla / užsiėmimas / hobby, kuri(-is) tave „veža“?
D.G.: Lenktynės.
Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu apie draugus, šeimą, kolegas, partnerius ir t.t.?
D.G.: Svarbiausia nuoširdumas ir žodžio laikymasis.
Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?
D.G.: Žinoma, kad tėvai.
Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema norėtum pabendrauti?
D.G.: Hitleris. Norėčiau pabandyt suvokti, kaip toks niekuo neišsiskiriantis žmogelis, sugebėjo paskui save patraukti tiek milijonų žmonių.
Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?
D.G.: Sėkmė nuo manęs nepriklauso, o laimę galiu kurti pats.
Ką gali atleisti, o ko – ne?
D.G.: Galiu atleist viską, išskyrus išdavystę.
Tavo stipriausia ir silpniausia savybės
D.G.: Stipriausia – ramybė. Silpniausia – nemoku derėtis.
Kuo būtum, jei galėtum rinktis?
D.G.: Astronautu
Tradicinė interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:
D.G.: Ar lenktyniaus „Formulėje-1“ lietuvis?
AF1: Netikėta! Manau lenktyniaus, jei jo tėvas ir toliau dės tiek pastangų, kaip dabar, o gal ir daugiau!
AF1@F1 
Čia tas pats Grindbergas, kuris yra viešai spaudoje pareiškęs, kad didžiausias eismo saugumo priešas yra greitis (suprask greitis apskritai)? Jei taip, tada apie kokį vairavimo meną jis gali kalbėt ir ką jis gali išmokyt jei yra susipykęs su sveika logika? Procentais įvertinti, kiek važiuotojų yra tik keleiviai prie vairo irgi pernelyg drąsu. Iš šono panašu, kad žmogus moka valdyti automobilius, bet yra per daug susireikšminęs ir neadekvatus…
LikeLike
Nesu girdejes pareiskimu, bet logiskai mastant jis teisus – butent greitis yra saugumo priesas.
Galima tai irodyti net matematines indukcijos principu.
O del vairavimo, vel gi, jei tamsta esi gerai pasiruoses (t.y. kazkur dalyvaves kazkokiose kursuose arba pats ismokai trasoje), tai pastebesi, kad is visu tavo pazistamu non-racers arba non-car-professionlas bus ne tik 90%, o net daugiau nei 90% vairuotoju, kurie, net vairuodami n+k metu, nesuvokia esminiu fizikos desniu ir automobilio elgesio.
LikeLike
Teko skaityt ne vieną kartą tokius interviu spaudoje, nešnekant apie kitus viešus jo pareiškimus (kurie švelniai tariant priverčia suglumti).
Jei logiškai mąstant jis yra teisus… Įdomu, kokia logika vadovaujamasi?
Ir jei galima įrodyti, prašau man tą įrodyti. Nesvarbu kokiu būdu, bet prašau įrodyti, nes tos viešos nesąmones įgriso iki gyvo kaulo.
Ir po įrodymo, prašau įvardyti asmenį, kurį užmušė ar sužalojo grynas greitis. Labai įdomu pasidarė…
Jau tik nereikia pasakų, kad 90 proc. važiuotojų nejaučia savo automobilių ir nesuvokia esminių fizikos dėsnių, ar automobilio elgesio. 90 proc. vairuojančių moterų gal ir nejaučia. Ir tai drįsčiau teigti, kad tokių yra gal 60-70 proc. Iš vyrų, sakyčiau tokio jausmo neturi apie 10-20 proc. eismo dalyvių (vairuotojai, nepriklausomai nuo amžiaus, bet be normalaus stažo arba turintys kažkokių intelekto ar raidos sutrikimų). Važinėdamas kasdien ir dideliais atstumais pastebiu tik pavienius grybautojus, kurie sudaro 10-20 proc. eismo. Pasnigus ir susidarius plikledžiui kažkodėl grioviuose guli ne 90 proc. eismo dalyvių, tik pavieniai. Pats esu važiavęs tragiškomis eismo sąlygomis naktį, kai mašiną neša net 40 km/h greičiu autostradoj (ant asfalto ledas, lauke 0 laipsnių ir dar lija). Automobilis be ESP, be ABS ir kitų keiksmų. Per visą autostradą grioviuose sutikau gal 10 automobilių. Pats važiavau su didele, gal 20 automobilių grupe. Tikiu, kad prieš mūsų grupę ir paskui pravažiavo dar daugiau automobilių. Visi sėkmingai pravažiavom tą ruožą. Tad teigti, kad 90 proc. nejaučia, yra neatsakinga ir neadekvatu. Mano aplinkoj nepažįstu nei vieno vyro vairuotojo, kuris nejaustų automobilio. Jei nejaustų, po pirmo ledo visi būtų išsitaškę. Tad nereikia tos demagogijos ir vairavimo mokyklos reklamos. Pats važinėju daugiau kaip 10 metų, ir matau, kas vyksta eisme. Graudu skaityti tokį šmeižtą vairuotojų atžvilgiu.
Apskritai, važinėdamas daug, užmiesčiais, praktiškai visais Lietuvos didmiesčiais, užsieniais turiu savo pagrįstą nuomonę apie eismo saugumo priešus. Akivaizdžiai matau, kad tiek automobilių kelių direkcija, tiek policija kovoja su vėjo malūnais. Ne su tuo ir ne taip reikia kovoti. Ne ten dedami akcentai. Dėl to ir vyksta eismo įvykiai ir žūsta žmonės. Ir Lietuvoj niekas nepasikeis, kol mokymo sistema nepasikeis. Aš asmeniškai pats turėjau superinį instruktorių (ačiū jam, kad išmokė dalyvauti eisme). Jis man sudėliojo esminius saugaus eismo aspektus. Per tuos 10 metų savo kailiu patyriau, kad jis buvo 100 proc. teisus. Bėda tik tokia, kad jo pasakyti aspektai niekaip nesiriša su tam tikromis socialinėmis reklamomis (ypač, kas susiję su greičiu).
Bet, prieš pateikdamas savo nuomonę, nekantriai laukiu Jūsų įrodymų, kad greitis yra didžiausias priešas. Labai įdomu.
LikeLike
sveikinu sugebejus autostradoje, tiesiame kelyje ant 40kmph nenusiverst i griovi, such skill much wow. puikiai patenki i tuos 90%. kitiems 10% matyt ir 40kmph buvo per daug arba skrido kaip vasara. i griovi jus nenusivertet butent del to kad uzteko proto pasirinkti saugu GREITI, o ne del to kad afigienai jautet automobilius. jei tu cia bandai kopijuoti Clarksona su tuo “Speed never killed anyone, suddenly becoming stationary, that’s what gets you.”, tai please staaahp, nereikia, aciu.
LikeLike
Gerai, tada pagal ką pasirenkamas SAUGUS GREITIS nedalyvaujant pojūčiams? Paaiškink man durnam, kurį priskiri tiem 90čiai procentų nieko nejaučiančių nemokšų, kaip vairuojant vyksta “uzteko proto pasirinkti” procsas? Kokių veiksmų imiesi, kad “užtektų proto pasirinkti”? Nes pagal tave, kaip supratau, šitame “užteko proto pasirinkti” procese pojūčiai nedalyvauja?
Kalbant apie tą konkrečią situaciją, pagal tavo nenuginčijamą ir absoliučiai teisingą tiesą, man, tokiam nemokšai, matyt nušvito “sveikas protas”, kai paspaudus gazą, važiuojant 40 km/h greičiu, automobilį pradėjo nešt į šoną. Ir to nešimo momentu (kurio pagal tave net negalėjau pajausti) turbūt “dievo apvaizda” liepė per sekundės dalis atlikti tikslias korekcijas vairu ir tikslią gazo pozicijos korekciją. Ir dar statistiškai 17kai nemokšų įvyko toks pats “nušvitimas” tuo pačiu metu. Ir tik 2 buvo profų profai tarp 18 nemokšų, kurie viską JAUTĖ, bet važiavo tokiu pat greičiu. Stebuklų stebuklai ar ne?
Laukiu paaiškinimo.
Apskritai, nesupratai mano komentaro esmės. Esmė buvo apie pono Grinbergo teiginį “eismo saugumo priešas NR. 1 yra greitis” (tingiu ieškot nuorodos, bet kažkuriam iš portalų delfi, lrytas ar 15 min buvo). Greitis, kaip toks apskritai. Net socialinės reklamos skelbia, kad “Greitis žudo, mažink greitį”. Taigi, man durnam visiškai neaišku, kaip tas greitis, kaip toks, sugeba nužudyt ir kaip jis sugeba būti eismo saugumo priešu NR. 1? Ypač, kaip pats pasakei, kad greitis nežudo, žudo staigus jo pasikeitimas.
Taigi, laukiu pagrįstų ir argumentuotų atsakymų… Prašau be įžeidinėjimų.
LikeLike
Kazkaip diskusijoje atsirado agresijos ir negatyvumo kvapas.
Gal nebeteskim, juoba, kad su tema ji mazai susijusi.
Kiekvienas tegu lieka prie savo nuomones ir tiek ziniu.
O neigti fizikos desnius, visgi, nederetu. Ju nepaneigsi. Bent jau sioje planetoje.
O interente apstu ir rimtu ir elementariu studiju ta tema, stai tik keletas ju:
Click to access FS_Speed.pdf
http://casr.adelaide.edu.au/speed/vol-1.html
http://www.roadsafetymayo.ie/CausesofAccidents/
http://www.who.int/mediacentre/factsheets/fs358/en/
Pasikartosiu, tamsta gali tureti savo nuomone. Tamstai greitis gali niekaip neitakoti rizikos pakliuti i kritine situacija ar avarija. Tebunie. Turi tokia teise taip manyti.
Geru lenktyniu Meksikoje! 😉
LikeLike
Aš tik norėjau išsiaiškinti, bet… Kaip ir tikėjausi, diskusija neįvyko, niekas taip ir nesiteikė paaiškinti. Šitie tyrimai tik nurodo priklausomybę nuo važiavimo greičio ir tikimybės pakliūti į eismo įvykį (to aš neneigiu, kad didėjant greičiui tikimybė pakliūti į eismo įvykį didėja, savaime suprantama), tačiau taip ir nepagrindžia, kodėl greitis yra eismo saugumo priešas Nr. 1. Įdomu buvo paskaityti – nurodo korealiaciją tarp važiavimo greičio ir eismo įvykių skaičiaus ir iš lempos numeta niekuo nepagrįstą išvadą – kaltas greitis. WTF? Ką, greitis pats savaime atsiranda ir užmuša eismo dalyvius? Iš kur jis atsiranda? Iš šventos dvasios? 1 km/h irgi yra greitis, taigi, pagal šią logiką, net jis yra pavojingas! Iš tikro klaiku, kaip tokios autoritetingos organizacijos kaltina pasekmes (greitis negali būti priežastis, nes jis pats savaime neatsiranda; jis yra vairuotojo veikimo-elgesio pasekmė), o ne priežastis (pozicijos eisme pasirinkimas, trajektorijos pasirinkimas, adekvatus reagavimas į eismo pokyčius, greičio pasirinkimas ir t.t.). Žinoma, žymiai lengviau rast paprastą koreliaciją ir per daug nesukant galvos parašyt nesąmonę. Atsakingai ieškoti priežasčių, kodėl vairuotojai vienaip ar kitaip elgiasi, dėl ko įvyksta nelaimės, žymiai sunkiau. Dar sunkiau parodyti, kaip tą elgesį koreguoti. Dėl to šių tyrimų išvados yra nieko vertos. Tą puikiai įrodo nemažėjantis žūvančių žmonių skaičius eisme, ypač Lietuvoj (pasižiūrėkit statistiką ne absoliutiniais dydžiais, o pagal gyventojų skaičių ir plaukai ant galvos atsistos).
Internete galima rasti ir labai autoritetingų organizacijų tyrimų, kad rūkymas yra labai naudingas sveikatai 😉 Taigi… “Tyrimai” sau, gyvenimas sau…
Aš tik norėjau atkreipti dėmesį, kaip neadekvatūs vieši “tyrimai” ir vieši pareiškimai, menkai susiję su realybe, lemia tragišką situaciją mūsų keliuose… Žmonės girdi tas nesąmones, važiuoja, mato, kad nė velnio taip nėra, kaip skelbia “tyrimai” ir reklamos, todėl nekoreguoja savo ELGESIO. Būtent netinkamas ELGESYS ir netinkami SPRENDIMAI prie vairo yra absoliučiai visų eismo įvykių priežastys. Kur jūs matėt reklamą – “adekvačiai vertink savo poziciją eisme, įvertink, kad dėl tavo pasirinkimo, už kampo kitas vairuotojas nespės įvertinti, kad tu važiuoji greičiau nei leistina ir padarys lemtingą sprendimą, dėl kurio žūsit abu. Kas iš to, kad pagal KET būsi teisus, jei abu susitiksit morge”? Tokia reklama priverstų mąstyt, bet lengviausia apkaltint pasekmes. Kol bus kaltinamos pasekmės, neieškant priežasčių VAIRUOTOJŲ ELGESYJE, žmonės žuvo ir žus. Žmonės sąmoningai jaučia, kad jiem pudrina smegenis, todėl neveikia ir kitos socialinės reklamos.
Labai gaila. Negi taip sunku įsijungti sveiką logiką, vietoj to, kad aklai kopijuoti kažkokių kompleksuotų mokslininkų sapaliones, kurie galbūt nėra vairavę automobilio? Jei žinotumėt, kaip “atsakingai” “daromas” mokslas, aklai “tyrimais” netikėtumėt…
Atsiprašau, kad išplėčiau diskusiją ne į temą… Tiesiog norisi saugiai dalyvauti eisme tarp adekvačių eismo dalyvių. Dėl to labai norėčiau, kad ponas Grindbergas, kaip vairavimo mokyklos mokytojas, neitų trumpiausiu ir bukiausiu keliu, norėčiau, kad nekaltintų pasekmių, o objektyviai ieškotų tikrų priežasčių ir rastų tinkamus sprendimus. Norėčiau, kad tuos sprendimus jis perduotų savo mokiniams ir tikiuosi, kad išauš tokie metai, kai Lietuvoje niekas keliuose nežus.
Gerų lenktynių! Gal ten greitis nieko nenužudys… (sorry, negaliu sustot būt sarkastiškas)
LikeLike
Viskas ok. Nuomoniu gali buti ivaritu.
O greitis turi tiesiogines itakos saugumui, tiesiog, pvz. as su tuo sutinku, o tamsta – ne. Tik tiek 🙂
O kas liecia vairavimo mokyklas – patariu http://www.paneveziodrmc.lt – esu ten dalyvaves du kartus, isbandes 6 skirtingus automobilius (tie patys Lexus, BMW visureigi, BMW sedana, Porsche, Alfa), patirties tikrai prisidejo, nepaisant to, kad “daug ka galiu ir zinau ir isvis esu kietas ir jauciu automobili”.
Tai vat slapioje aiksteleje su staiga atsirandanciom kliutim patirtis, pasirodo, nepakankama. O kuo didesnis greitis, tuo sudetingiau 🙂
LikeLike
Taip, nuomonių gali ir turi būti įvairių.
Bet aš juk vis prašau tokių žmonių, kurie mano, kad greitis turi tiesioginės įtakos saugumui, argumentuoti savo nuomonę. Aš tos nuomonės nesuprantu. Noriu suprast, nes aš dalyvauju tam pačiam eisme kartu su kitaip mąstančiais. Tiek, kad nei vienas dar nesugebėjo logiškai pagrįsti…
Aš manau, kad eismo saugumui didžiausią reikšmę turi vairuotojo elgesys (greičio pasirinkimas yra tik vienas iš daugelio elgesio aspektų). Taigi, nuomonės kaip ir nėra labai skirtingos.
Pats esu išbandęs kartingus ilgais važiavimais besikeičiančiom oro sąlygom – sausa pereinantį į lietų ir vėliau džiūstanti trasa. Iš pradžių n klaidų, bet iš klaidų mokaisi ir išmoksti pajusti. Teko nemažai pasivažinėti su Skid-car (ar kaip ten vadinas, kur vietoj galinių ratų platformos su mažais ratukais), labai geras dalykas jausmams lavinti. Užteko pusės minutės, kad suprasčiau, kas prie ko.
Patiko viena internete skaityta mintis į temą – “mokėti valdyti automobilį yra ne tas pats, kas mokėti dalyvauti eisme”.
Staiga atsirandančios kliūtys, pavojingas reikalas. Žinoma daugeliu atvejų jas įmanoma numatyti ir pasiruošti. Bet niekada nežinai, kada bus tas kartas, kai būsi nepasiruošęs…
P.S. Ačiū už nuorodą 😉 Kaina nesikandžioja, būtinai reikės išbandyti ir draugus pasiimti 🙂 Man dabar šitas super aktualu, nes noriu atrasti savo naujos kasdienės transporto priemonės galimybių ribas.
LikeLike
viskas ok kol tokios nuomones lieka komentaruose, taciau kai tokie netikintys ‘kompleksuotu mokslininku sapalionemis’, kuriems soc. reklamos tik ‘pudrina smegenis’ ir kurie mano kad ‘greitis pats savaime’ dar nieko nenuzude (alkoholis tikriausiai irgi?), atsiduria uz vairo, tai tampa nebe ok. tai tampa gresme aplinkiniams.
bla, irodineti kad tyrimai, statistika ir fizikos desniai yra neteisingi, deja cia reikia tau, o ne atvirksciai. ir butu gerai kad remtumeisi kazkuo rimciau nei tik ‘as manau’.
LikeLike
Taip, alkoholis, kuris yra butelyje ir stovi parduotuvės lentynoj, sandėlyje ar tavo bare tikrai nieko neužmušė ir neužmuš. Kuo tas butelis pavojingas, kai stovi lentynoj? Kuo butelyje esantis skystis toks pavojingas, kai jis yra butelyje?
Pagal tavo geležinę logiką, tada turi būti kaltas peilis dėl to, kad Petras pačiupęs tą peilį papjovė Marytę? Gal tada reikia saugaus elgesio su peiliais taisyklių ir visiem nešioti apsaugas? Gal uždrauskim prekiauti peiliais? Nes matai, PEILIS kaltas. PEILIAI ŽUDO ŽMONES (šautuvai irgi žudo žmones). Tik kažkodėl teisme teisia Petrą, o ne peilį…
Grėsmė aplinkiniams atsiranda dėl to, kad kaltinamas daiktas (kaip alkoholis) ar fizikinis reiškinys (kaip greitis). Žymiai lengviau ATSAKOMYBĘ numest kažkam kitam, apkaltint kažką kitą, tik nepripažinti sau, kad tai AŠ KALTAS, AŠ ATSAKINGAS. Jei pavartojau alkoholio, tapau grėsme aplinkiniams ir kažką užmušiau, AŠ KALTAS, o ne alkoholis (alkoholis neatėjo, netrenkė man į galvą ir nesubėgo man į skrandį). Jei nemokėjau valdyti automobilio ir kažką jo nesuvaldęs užmušiau, tai AŠ KALTAS, o ne automobilis, ne BMW ar AUDI ar Porshe (viena P. Walkerio giminaitė net teisme bandė įrodyt, kad dėl avarijos kaltas Prsche, jog apskritai pagamino automobilį), ne automobilio greitis, ne automobilio spalva, ne mėnulio fazė, ne pievos spalva ir net Marytės plaukų spalva ar krūtinės dydis. KALTAS AŠ, AŠ NETURIU, AŠ NEJAUČIU ATSAKOMYBĖS UŽ SAVO VEIKSMUS! Kai tą išmoksi pripažint, nereikės kaltint pievų, greičių ir tikėt demagogijom…
Jūs ir mokslininkai įrodinėjat, kad kalti fizikos dėsniai (greitis) dėl to, kad kažkoks individas nemoka to fizikos dėsnio (greičio) valdyti. Tai visiškai prasilenkia su sveika logika.
Taikant analogišką mokslininkų metodiką taip sėkmingai galima išvest tiesioginį ryšį tarp merginų sijonų ilgio, vaikštančių gatvėmis ir eismo įvykių skaičiaus karštomis dienomis. Tada turbūt reikėtų nustatyt minimalų sijono ilgį, nes tai kenkia eismo saugumui???
Kaip ir sakiau, lengviau apkaltint kažką kitą tik ne save… Taip ir vyksta avarijos ir mirtys kely – kadangi dėl visko KALTAS GREITIS, ALKOHOLIS, KELIŲ ERELIS ir DIRŽO NEUŽSISEGIMAS, “standartinis” individas, prisiklausęs reklamų, NEVIRŠIJA leistino greičio, NEVARTOJA alkoholio, NELAIKO savęs ereliu, UŽSISEGA saugos diržą, ir užmuša niekuo dėtą žmogelį (galiu daug pvz prirankiot iš realaus gyvenimo, t.y. iš neseniai įvykusių avarijų su skaudžias padariniais) dėl to, kad jis LABAI SAUGIAI VAIRUOJA! Tokiam kelių EGOISTUI nereikia kreipti dėmesio į aplinkinius eismo dalyvius – blaivas užsisegė diržą, neviršijo greičio, jo pirmumas, jis aklai laikosi KET ir visa kita jam NEĮDOMU, nes jis jau SAUGUS VAIRUOTOJAS. Patys eisme apsidairykit – pilna tokių egoistų – mano pirmumas ir lipu visiem per galvas. Nenustebčiau, jei ir JŪS taip elgiatės. Jokios pagarbos kitam eismo dalyviui, kuris yra ŠALIA Jūsų, gerbiamieji…
Ir kaip ta pati statistika rodo, dėl BLAIVIŲ vairuotojų kaltės sukeltų eismo įvykių Lietuvoje, žuvo apie 70 ar 80 proc. visų žuvusių eismo dalyvių per 2014 metus. Daugiau kaip pusė šitų mirčių įvyko eismo įvykiuose, kai naudojantis transporto priemonėmis nebuvo viršytas leistinas greitis! Tai daug ką pasako, bet ne visiem suprast. Tokia statistika sąmoningai nutylima arba pateikiama “tarp eilučių”. Ir žinau kodėl – todėl, kad MOKYTI žymiai sunkiau, nei pamatuoti greitį ar promiles kraujyje ir užsidėti pliusiuką – MES RŪPINAMĖS JŪSŲ SAUGUMU…
Elementarus statistikos pvz.: per pirmą 2015 m. rugsėjo savaitę – 38 tūkstančiai užfiksuotų greičio viršijimo atvejų (kiek dar neužfiksuotų), nei vieno žuvusio ir vienas sužalotas vaikas dėl egoisto vairuotojo, kuris “turėjo pirmumą”, bet neįleido moters vairuojamo automobilio sukančio į kairę, kai kiti automobiliai sustojo jį praleist.
Jei pavyktų eliminuoti egoizmą eisme ir savo principų demonstravimą, eismo įvykių sumažėtų net ne procentais, o kartais. Bet…
Visi kalti tik ne AŠ; kalta aplinka, kurioje daug “priešų”: Priešas NR. 1 – fizikos dėsnis (greitis), Priešas NR. 2 – alkoholis, Priešas NR. 3 – kelių erelis, Priešas NR. 4 – BMW, Priešas NR. 5 – galinis varomas tiltas, Priešas NR. 6 – Marytė ir ypač jos plaukų spalva ir D dydžio krūtinė… Tebūnie. Atsiminkit, kad adekvatūs vairuotojai išsaugo Jūsų, “teisuoliai”, gyvybes… Kai susitinkat kitą tokį “teisuolį”, išgyventi šansų mažai…
LikeLike
O! Tai mes, panasu, tiesiog nesusikalbejome 🙂
Nes mano poziuris yra visiskai toks pats gyvenime t.y. uz viska zmogus esi atsakingas pats, isskyrus staigius ir zenklius sveikatos sutrikumus (be priezasciu t.y. jei zmogus ruko, o po 15-os metu suserga plauciu veziu – tai yra tik jo kalte, ne aplinkybes).
Del greicio, dar siek tiek – jis itakoja zmogaus fiziologinius sugebejimus t.y. pats savaime, kaip sakai, neitakoja, bet zmogus, vairuojantis automobili 90 km/h ir toks pats ar net tas pats zmogus, tuo paciu automobiliu, judant 170 km/h tures visiskai skirtingus rezultatus atsiradus kliuciai, sprogus padangai, etc.
Taigi, pasirinktas saugus greitis turi itakos, bet ji renkasi vairuotojas, of course.
Neberaganekim daugiau, nes panasu, sutariam del esmes 🙂
LikeLike
Taip, mes nesusikalbėjome. Iš esmės kalbam apie tą patį tik iš kitos pusės 😉 Dabar 100 procentų pritariu išsakytoms mintims! 😉 Žmogui tam ir duotos smegenys, kad jis įvertinęs visas įmanomas aplinkybes (neapsiribojant savo fiziologiniais sugebėjimais ar automobilio galimybėmis, bet įvertinant ir supančią aplinką), rizikas ir galimybes, pasirinktų, kur ir kokiomis aplinkybėmis saugu 250 km/h, o kur ir 20 km/h gali būti mirtinai pavojinga.
Todėl per gyvenvietes, kur daug šalutinių kelių važiuojame 30-50 km/h; gyvenvietėse, kur matomumas į visas puses po 50 metrų, nei vienos sankryžos ir nė gyvos dvasios, spustelnam ir iki 70 km/h, o kai matom šaligatviu einančius vaikus, įsijungia atsakomybė, ir greitis metamas net iki 10-20 km/h (nors KET leidžia 50 km/h).
Kartą būtent tokie mano veiksmai išgelbėjo vieno vaiko gyvybę (tada buvau tiką baigęs “70tininko karjerą”). Ramiai vėlokai vakare važiavau apytušte miegamojo rajono pagrindine gatve (greitis apie 50-60 km/h +/-), ir iš už kelio vingio pamačiau šeimą einančią šaligatviu. Eina tėtis, šalia mama laiko už rankos vaiką. Vaikas rankoj laiko didelį kamuolį ir eina kelio pusėj, o ne arčiau namų tvorų. Iškart tą pamatęs net negalvodamas pradėjau ramiai stabdyt. Ir ką? Po kelių akimirkų vaikui išsprūdo kamuolys į kelią, vaikas išsprūdo mamai iš rankų ir puolė paskui tą kamuolį tiesiai man po ratais! Viskas per kelias akimirkas! Bet aš jau kokias 2-3 sekundes prieš tą situaciją stabdžiau, tad užteko stipriau spustelt stabdį ir be didelių ceremonijų sustot likus apie 3 metram iki vaiko. Tėvai vaiką aprėkė, bet jis liko gyvas ir sveikas (visa jo trauma, kad gavo pamoką ir “malkų” nuo tėvų). Jei būčiau važiavęs, kaip priklauso pagal KET – 50 km/h, ir būčiau pradėjęs stabdyt, tik tada, kai kamuolys išsprūdo (dar klausimas, ar būčiau pamatęs, jei nesidairyčiau, kas vyksta aplink), tą vaiką būčiau nunešęs… Žinoma, pagal KET, kaip ir būčiau teisus, bet… Kai pagalvoju, kas iš to teisumo, jei reikėtų išgyventi smūgį ir jo pasekmes? Tiesa, tas supratimas atėjo tik po to, kai nurimo stresas. Streso buvo daug, nors ir tikėjausi ir tam buvau pasiruošęs iš anksto, bet… Rankos drebėjo visą vakarą…
Taigi, mūsų diskusijos reziume būtų – eismo saugumo priešas Nr. 1 – neatsakingas vairuotojas, dažnu atveju pervertinantis savo ir savo automobilio galimybes, negerbiantis kitų eismo dalyvių arba ignoruojantis juos, aklai įsikibęs tik tų KET pirmumo ir kitų taisyklių, kurios naudingos tik jam vienam 😉
Šį požiūrį man “prigydė” mano instruktorius – didelė pagarba jam! Diskusiją užvedžiau dėl to, kad ponas Grindbergas gali daryti įtaką eismo saugumui, nes yra vairavimo mokytojas, kalba viešai per spaudą 😉
Norėčiau, kad jis paskaitytų mūsų diskusiją ir pagaliau pradėtų keisti požiūri į eismo saugumą apskritai 😉 Jis tą gali! Jei tai padės nors nežymiai pagerinti situaciją mūsų keliuose, nebūsim tuščiai “prapliurpę” 😉
Taigi, kaip ir nesuraganėjom 😉
Darkart sorry už daug teksto… “profesinė liga” 😉
LikeLike
Matosi, kad “Bla” arba gerai trolina (kad net atsiranda norinciu su juo diskutuot) arba kaip sake Rubinho apsaugok dieve nuo tokiu zmoniu uz vairo, jei jo vienintelis isvedziojimas, kad greitis (kaip savoka, o ne sudedamoji dalis) nieko nenuzude. Taip savoka nieko nuzudyt negali. Dar stengiausi isiskaityt i jo postus, galvoju gal ko nerandu, bet uzteko tos jo eilutes apie tai, kad “alkoholis stovintis bare irgi nieko nenuzude” islindo Trolio ausytes 🙂 Cia mazdaug- “taip as isoviau, bet as nekaltas, kad jis stovejo ten kur skriejo kulka”… ne as ji nuzudziau, o kulka ar ne BLA? 🙂
LikeLike
Ir beje Taip kaltas zmogus, del to, kad nepasirinko saugaus greicio, bet jis visiem vienodas tiek Hamiltonui tiek tau, nors matyt Hamiltono refleksai leidzia ji virsyti 25%… ir tau jau pasake, kad vaziuot 40km/h ir 170mk/h ne tas pat ir atsitikus situacijai (aprogus padangai, dingusiems stabdziams) Kaltas bus GREITIS (na taip supratau tavo minti, kad kaltas zmogus kuris spaude, o ne pati FIZINE SAVOKA), bet kadangi greitis dare tiesiogine itaka reakcijai jis taipogi yra sudedamoji eismo ivykio dalis.
LikeLike