Interviu su… Vytautu Leščiausku

 

Gera diena!

Vasara (arba tai, kas vadinama vasara mūsuose) jau įpūsėjo, daug svarbių žinių ir gandų, susijusių su „Formulę-1“ prabėgo pro šalį. Jaučiu kažkokią vidinę kaltę, tačiau situacija tokia, jog prioritetai šiuo metu kitur, o ne mano „bloge“.
BET nepamirštu elektroninio interviu žanro ir šiandien turiu naują pašnekovą skiltyje „AF1@F1: Interviu su…“.

Kalbinu žmogų, apie kurį daugelis jūsų nebuvo girdėję iki pastarųjų dienų, tačiau dabar, o ypač po rugpjūčio 1 d., jei tik norėsite, galima bus su juo laisvai pabendrauti ir pasisvečiuoti jo vadovaujamoje įstaijgoje.
Please welcome Vytautas Leščiauskas – naujausio Lietuvoje, jau netrukus atversiančio savo duris (na, jis be durų, bet taip skambiau 😉 ) kartodromo „Speedway“, idėjinis vadas ir vadovas.

 

Vytautai, su tavimi esame pažįstami jau kokį dešimtmetį ir mane visuomet žavėjo tavo „ramus ramumas“, kai išlieki susikaupęs nors aplink, atrodo, vyksta įvairūs kataklizmai ir toli gražu nėra ramu. Ar visada buvai toks?

V.L.: Ne visada. 2010 metais kartą buvau pratrūkęs, kai kolegos neatliko labai svarbaus jiems pavesto darbo. Tačiau tiesa, kad varžybos – tai nuolatinis stresas (bent jau taip būdavo iki šių metų). O išlikimas ramiam man leidžia streso metu planuoti savo ir kitų veiksmus. Be to kuo mažiau karščiuojiesi – tuo mažiau po to reikia gailėtis savo žodžių ir veiksmų.

 

Turbūt mažai kas žino, tačiau buvai vienas iš kartingo pirmenybių „Kart-Live“ organizatorių t.y. kažkada buvome tarsi kolegos ir konkurentai vienu metu 🙂 Sakyk, kaip atsidūrei mėgėjų autosporte, kartingo sporte?

V.L.: 2003-2004 metais dalyvavau F-1 kompiuterinio žaidimo turnyre, ir padėjau jį organizuoti. Kai jis daugeliui dalyvių nusibodo, su organizatoriais nusprendėme pabandyti kompiuterinius vairus iškeisti į tikrus. Tokiu būdu F1-Live turnyras virto Kart-Live. Su nostalgija prisimenu GO-1 ir Kart-Live pilotų dvikovas kartingo trasose, futbolo ir krepšinio aikštelėse. Buvo geri laikai…

 

Ar „Kart-Live“ peraugo, mutavo, ar tiesiog pasibaigė? Tikrai busiu praleidęs šią istorijos dalį. Nušviestum?

V.L.: Kart-Live buvo pristabdytas, kadangi poreikis šiam turnyrui buvo mažesnis nei organizatorių galimybės. T.y. sumažėjo dalyvių kiekis, išaugo dalyvių poreikiai teisėjavimui, technikai, o kadangi tai niekada finansiškai nebuvo atsiperkanti veikla, nusprendžiau šį turnyrą pristabdyti kol ateis geresni laikai. Dabar, kai netrukus turėsime naują kartodromą, planuoju turnyrą atnaujinti.

 

Moderni trasa. Kartodromas. Patogioje vietoje. Ypatingos paslaugos. Apie tavo šią idėją žinojau senokai, bet tikrai nesitikėjau, kad ją pavyks įgyvendinti. Ploju atsistojes. Net keturiom rankom! Ar pats tiki, kad tai jau (beveik) įvykdyta?

V.L.: Patikėsiu, kai apvažiuosiu pirmą ratą! Tai bus jau po savaitės, atliekant pirmojo asfalto sluoksnio techninius bandymus. Tikrai projektas brendo labai ilgai, tačiau dar iki praėjusių metų jo įgyvendinimo galimybės buvo tokios pat kaip laimėti loterijoje aukso puodą. Tik kad loterijose praktiškai nedalyvauju… Tačiau po to viena po kitos susidėjo labai palankios aplinkybės, tad beliko tik labai daug dirbti ir nepaleisti likimo suteiktos galimybės.

 

Noriu palinkėt tau didžiausios sėkmės ir galiu garantuoti ir pažadėti, kad busiu vienas pirmųjų „Speedway“ lankytojų!

Toliau – blic tipo klausimai. Išliek sielą 🙂

 

 

– – – – – – – – Ne tik apie F1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams.

V.L.: Gimiau 1980 Kaune, tačiau užaugau provincijoje, toli nuo variklių gausmo. Baigęs mokyklą grįžau į Kauną studijuoti, ir iki šiol aš čia. Esu iš prigimties atradėjas ir kovotojas.

Kada ir kodėl susidomėjai “Formule-1”, o ne, pavyzdžiui, krepšiniu ar tenisu?

V.L.: Visada domino automobiliai ir lenktynės. Nepamenu, kad kada nors būtų kitaip. Vairuoju automobilį nuo 5 metų, visiškai savarankiškai nuo 8. Su tokia gyvenimo pradžia neįsivaizduoju, koks kitas sportas turėjo daugiau šansų įtraukti mane nei F-1!

 

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė automobilių sporte pasaulyje? Ar ji vis dar tokia?

V.L.: Išskirtinumas nebūtinai yra teigiama savybė. Šiuo metu F-1 išsiskiria iš kitų pinigų kiekiu ir mano galva nepelnytai per mažu dėmesiu žiūrovams. Greitis jau senai nebėra išskirtinė F-1 savybė, kadangi jis ribojamas reglamento. Iš teigiamų savybių verta paminėti naujausias technologijas, kurios čia ir gimsta.

 

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą bei dėl kokių bruožų jis tau patinka ir dėl kokių – ne?

V.L.: Paskutinis pilotas, kurį labiausiai mėgau, buvo Lewis Hamilton. Dabartinėje kovoje dėl titulo visdar palaikau jį. Stebėjau jo karjerą nuo GP2 laikų, ir negalėjau nesižavėti jo vairavimu. Ankstyvoje F-1 karjeroje jis taip pat atrodė įspūdingai. Tačiau po jo išėjimo į Mercedes labai sumažėjo kovų, kuriose jis dalyvauja. O tos kovos dabar labiau taktinės, nei sportinės. Žinoma visi stengiasi išlaikyti šaltą protą ir skaičiuoja, kad antra vieta yra geriau nei lošimas – pergalė arba DNF. Tai nėra visai tai ką norisi matyti TV ekrane.

 

Gal turi mėgstamą F-1 komandą? Jei taip, kodėl šią?

V.L.: McLaren nuo pat pradžių iki dabar ir turbūt amžinai 🙂 Nes čia atsiskleidė A.Senna ir aukščiau minėtas L.Hamiltonas dar dėl daugelio man žinomų ir nežinomų faktorių.

 

Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Ecclestone‘ o (juk tai kažkada įvyks)?

V.L.: Bernie sukūrė F-1 tokią kokia ji dabar yra. Tačiau dabartinis valdymo modelis man yra visiška painiava. Pasigilinęs turbūt suprasčiau kas už ką atsakingas, tačiau tiek to. O kas bus po Bernie – palinkėčiau, kad tai būtų nemažiau charizmatiškas žmogus, tačiau mažiau atitrūkęs nuo realybės (kai kurie Bernie pasiūlymai verčia pakilnoti antakius).

 

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin ir, galbūt, įtakojęs tavo asmeninį gyvenimą?

V.L.: Be abejo A. Senna žūtis labiausiai įsiminė. Taip išėjo, kad nemačiau tų varžybų, kadangi buvau kelyje, tačiau po to daugybę kartų mačiau įrašą. Ar tai pakeitė mano gyvenimą? Turbūt.

 

Įdomiausia F-1 pasaulio asmenybė (istorinė ar dabarties). Susitikus netikėtai, apie ką prabiltum, jei reiktų pirmam pradėti pokalbį?

V.L.: Nenorėčiau minėti aukščiau paminėtų asmenų, nors jie irgi yra įdomūs. Tačiau paminėčiau Eddie Jordaną. Kartą jį sutikau viešbutyje Londone, tačiau prakalbinti taip ir nesiryžau – netekau žado 🙂

 

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

V.L.: F-1 iškilo kaip technologijų ribas plečiantis sportas. Kadangi dabar komandos disponuoja didžiuliais ištekliais, tos technologijos tapo per dideliu varžybų faktoriumi. Tai mano manymu mažina įdomumą ir žiūrimumą. Rėmėjams svarbiausia, kad būtų daugiau žiūrovų. Tačiau natūralu technologijų kūrėjams šis sportas taps nebeįdomus tas technologijas ribojant. To F-1 vadovybė bijo, nes galvoja, kad žmonėms įdomūs Mercedes ir Ferrari ir kitų technikos kūrėjų prekių ženklai, o ne pačios varžybos.
Antras aspektas: manau F-1 turėtų judėti asmenybių kūrimo linkme. Tiesa, kad šiuo metu F-1 neturi asmenybių, tačiau tai ne tik pačių dalyvių kaltė, o ir F-1 sporto. Visi dalyviai yra įdomūs, turėtų ką papasakoti ir parodyti, tačiau jų asmenybėms atsiskleisti dabartinė F-1 struktūra nesuteikia progų.

 


Kaip manai – kuo „Formulė-1“ gali būti įdomi šiuolaikinei Y-kartai?

V.L.: Jei F-1 būtų labiau akcentuojamos asmenybės, šiuolaikinė karta galėtų išvysti, kad daug dirbdamas gali pasiekti savo svajonę (daugeliui F-1 pilotų tai yra karjeros viršūnė). Taip pat atskleisti sportininkų sportinį charakterį, norą konkuruoti. Jaunimą reikia uždegti užsibrėžti sau tikslus ir jų siekti.

 

 

 

– – – – – – – – Kita pusė – – – – – – – –

Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?

V.L.: Vairuoju Škoda Octavia, nes į jį atlenkus sėdynes telpa 100 kartingo padangų (patikrinta). Tačiau norėčiau, kad padangas man vežiotų kita mašina, o pats vairuočiau Nissan GTR.

 

Kokia yra tavo tikroji profesija? Kodėl ši?

V.L.: Esu programuotojas. Mėgstu kurti, o kurti programuojant man lengviausia. Jei mokėčiau kurti karpydamas popierių arba megzdamas – turbūt kurčiau taip. Kūryba yra svarbiausia, o kaip – antraeilis dalykas.

 

Veikla / užsiėmimas / hobby, kuri(-is) tave „veža“?

V.L.: Dalyvauju protų kovose, o kai pasitaiko galimybė mėgstu tiesiog pažvejoti, net jei niekas nekimba 🙂

 

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu apie draugus, šeimą, kolegas, partnerius ir t.t.?

V.L.: Labiausiai vertinu nuoširdumą ir pasitikėjimą.

 

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

V.L.: Čia aš įvardinčiau savo mokytojus iš vidurinės mokyklos. Jie paskatino domėtis, mokytis ir dirbti.

 

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Kokia tema norėtum pabendrauti?

V.L.: Norėčiau pabendrauti su Dalai Lama. Na su juo yra daug temų, kurias aptarčiau, tik turbūt F-1 perspektyvų Tibete neliestume.

 

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

V.L.: Sėkmė – tai kai nutinka kažkas gero, ko tu nenusipelnei. Jei padarei savo darbą, tai sėkmė nereikalinga. Tačiau gyvenime dažnai darbo nepavyksta padaryti iki galo. Na o laimė – tai ta trumpa, akimirką trunkanti būsena kai pasieki užsibrėžtą tikslą, ir eini ieškoti kito.

 

Ką gali atleisti, o ko – ne?

V.L.: Atleisti galiu viską, bet ne viską galiu pamiršti.

 

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

V.L.: Atvirumas ir savikritiškumas. Viena šių savybių yra stiprioji pusė, kita silpnoji. Spėkite kuri yra kuri 🙂

 

Kuo būtum, jei galėtum rinktis?

V.L.: Turbūt norėčiau dirbti mokslo srityje, galbūt NASA, galbūt F-1. Mane traukia naujovės, ir galimybės pažvelgti į tai, ko anksčiau niekas nematė. Tiesa F-1 turi neigiamą aspektą – labai įtemptą grafiką, o aš jau norėčiau ramesnio, labiau planuojamo ir prognozuojamo užsiėmimo.

 

Tradicinė interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

V.L.: Kokia yra tavo svajonė, kurią norėtum įgyvendinti? (Jos įvardinimas yra geras žingsnis link įgyvendinimo vien jau dėl to, kad ji manys, kad tu jos nepamiršai)

AF1: Yra viena, tačiau prie jos dar nepribrendau, nors panašu, kad ją įgyvendinus jau galima būtų suderinti malonumą ir pomėgį su verslu. Ideja susijusi su BMW automobiliais, tačiau daugiau nesiplėsiu. Kitaip tai nebus nei svajonė, nei paslaptis 😉

 

 

P.S.

V.L.: Verta paminėti, kad nuo 2016 sezono norėčiau startuoti su F-1 fanų kartingo turnyru. Jame bandyčiau pritraukti varžybų formatą prie F-1 formato ir taisyklių. Na ir kviesiu kiekvieną F-1 etapą žiūrėti pas mus kartodrome, o po jo pravažiuoti patiems aukščiau minėta tvarka.
Taisyklėms apmastyti yra visas ruduo ir žiema, ir galbūt F-1 fanai tame man padėtų 🙂

 

5 thoughts on “Interviu su… Vytautu Leščiausku

  1. Sveikinimai Vytautui! Ne jis vienas tokią idėją puoselėjo. Pačiam su draugais seniai kirba panaši idėja. Buvo apskaičiuotas biudžetas, kiek galėtų kainuoti, kur galėtų būti trasa, kokia konfigūracija ir t.t. Kadangi nepasitaikė proga gauti finansavimą, idėja ir liko idėja neribotam laikui. Pagarba, kad Vytautui pavyko suderinti svajones su realybe ir susiorganizuoti reikiamą finansavimą. Palinkėsiu, kad verslo planas pasiteisintų su kaupu.
    Kada planuojamas atidarymas? Užsirašau pačiai pirmai dienai su kompanija (4-5 kartingo fanatai). Kaina ir oras nesvarbu 🙂

    Like

  2. Minciu realizavimas yra sudetingas procesas. Smagu, kad jis pavyksta. Kad ir kitiems! 🙂

    Atidarymas, kiek zinau, rugpjucio 1 d.

    Like

  3. Nesvarbu kam, svarbu pavyksta! Šiuo atveju, svarbu, kad būtų smagi trasa ir smagūs kartingai. Tos 9 ag nudrožtos žoliapjovės kituose kartodromuose atsibodo juodai. Čia, kaip spaudoj teko skaityti, kartingai bus iki 30 ag – rimtas iššūkis senbuviams Aukštadvariui ir Smalininkams. Ten prašyk neprašęs, tie patys sudrožti seni lavonai, išklerusiom vairo kolonėlėm, skirtingom ir skirtingai pripūstom padangom, skirtingai prisuktais varikliais… Su jais tiesiojoj gali nosį krapštyt, o posūkiuose net stabdyt nereikia, su vairu gali sužaisti, kad įsipaišytum. Jokio iššūkio. Jei varžybose gauni važiuojantį kartingą, važiuoji ir visus lenki. Jei iškrenta lavonas, gali daryt ką nori, visi lenkia. Žinoma, turėtų būti protinga sistema, kad galinguosius kartingus gautų ne visi norintys, o mokantys važiuot. Nemokantys važiuot ir užmuša tuos kartingus daužydamiesi vieni į kitus ir lakstydami už trasos ribų.

    Like

Leave a comment

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.