Gera diena visiems! Šiandien šnekinu buvusiai buvusį ir esamai esamą prieš 12 m. populiariausios Lietuvos grupės “Bavarija” narį, dabar dar ir TV laidų vedėją, redaktorių, prodiuserį, „Formulės-1“ mėgėją, dviejų vaikų tėvą – Juozą Liesį.

Mano šios dienos pašnekovo atsakymai yra šmaikštūs, itin atviri ir drąsus.

Pradedam!

N.B. Skaitytojų prašymu pakeičiau fonto spalvą į labiau įskaitoma 😉

Juozai, pripažinsiu, tamsta man esi įdomus dėl kelių priežasčių. Pirma – kolega Andrius „jaudrius“ Baranauskas minėjo, jog esi aistringas F-1 fanas. Aišku, galėtume apsiriboti vien tik šia priežastim, bet manau, jog yra bent keletas kitų, nemažiau įdomių.
Taigi, antroji – buvai pop atlikėjas (jei teisingą terminą panaudojau), vėliau gyvenimas apsivertė, pradėjai viską iš naujo ir dabar tavo veikla toli nuo muzikos.
Ir trečia – kiek supratau, mūsų gimimo diena sutampa (skiriasi tik metai), o visuomet labai nuodugniai nagrinėju „kartu gimusius“ (tokių pažįstu ne vieną 😉 ).

 

Tikiuosi, kad neišgąsdinau 🙂 Taigi, Juozai, visų pirmą – kam šovė mintis burtis į vaikinų muzikos grupę? Kaip į ją patekai?

J.L.: Ne iš švento vandens šaltinio ši galingu cunamiu prieš kelioliką metų Lietuvą siaubusi Bavarijos banga kilo. Prasidėjo viskas nuo pažinties su Deivydu Zvonkumi – jo brolis Romas sukvietė visus klasiokus gimtadienin. Tikėjomės alaus, vyno, sumuštinių, o gavom… interaktyvų, pusantros valandos trukusį pasaulinių hitų popurį. Nuo Queen iki Jacksono. Viską ką prisimindavom, viską (!) sugrodavo tada dar nepažįstamas Deivydas. Užrištom akim, ir šaliku paslėptais pianino klavišais.
Sumuštinių ir alaus nebuvo kur dėti. Žandikauliai visiems buvo iki pirmojo aukšto. Koncertas, kitaip nepavadinsiu, vyko penktajame. Ir ką, žiūrint į nuo muzikos svaigstančius svečius ir iš grojimo džiaugsmo dantų nesučiaupiantį Deivydą tapo aišku – tai mano galimybė lengvai ir smagiai gyventi. Vėliau jis papasakojo apie Impostor, šokių muzikos projektėlį, įtraukė mane į Avariją, grupę kuri tyčiojosi iš lietuviško popso, iš jos mano dėka dingo vienas Deivydo draugų Skirmantas. Priėmėm jo vieton dar du bičus ir patenkinti šėlom bet kur už 20 litų, kol neįsijungėm MTV.
Tai 1994 m. Ji buvo kaip CNN, AlJazeera, BBC ir TV3 su LNK kartu sudėjus. Na, kaip Rusijos piliečiusi Pervyj, taip Klaipėdos jaunumui MTV. Merginos, dauuuuuuug merginų, liemėnėlių ir kelnaičių krito ties penkių bachūrų kojom. Take That. Tai mes ilgai nesilaužėm. 1996 m. vasario 13 d. grupė Bavarija pirmą kartą pasirodė M1 organizuotame “Ilgiauso bučinio” konkurse, kvietė pats Hubertas Grušnys. Iš džiaugsmo mes patys varėm į kelnaites.

 

Pasibaigus muzikinei veiklai, veikei kažką kitko. Kuo dabar užsiemi? Čia turėsiu atsiprašyti, mat nuo 2009-ų neseku jokių TV kanalų/laidų, nes šio prietaiso nenaudoju. Tačiau internete skaičiau, jog esi kažkokios įdomios laidos vedėju ir net Užkalnis tave giria 😉

J.L.: Tai pasiautėm mes gerokai. Viešojoje erdvėje žmonės iki šiol prisimena mūsų “prostitučių”, “albumų šventinimų”, “originalių dovanų” meilių ir skyrybų skandalus. Be viso to dar ir įrašinėjom naujas dainas, bei koncertavom. Mūsų galvose gimė “Ką gi tu slepi”, “Noriu lėkt”, “Duok man”, “Angelai”, “Labai”, “Noriu būti prezidentu”, “Dabar arba niekada” ir kiti panašūs teigiamu poveikiu smegenim hitai. Apie 2001-2005 mes siautėm. Dvigubai, trigubai, keturgubai platininiai diskai. Alpom nuo savo talentų. Buvom stiprūs tryse. Pasitikėjimas savimi įkvėpė solo karjerom. Skirstėmės ilgai ir skaudžiai. Realiai santykiai iki šiol dar neiškalbėti. Bet kokia aktyvesnė grupės veikla užlinko 2006 m. Deivydas – Vilniun, aš – Vilniun, Vilius liko Klaipėdoje. Deivydas – prodiusuoti, muzikuoti, kurti, aš – mokytis, vaikus perėti, Vilius – karjerą klijuoti. Po mokslų ir šeimoj vaikeliui išsiritus pritrūkau pinigų. Nedrąsiai pradėjau ieškoti, kur, kaip, ką. Nuo TV laidų vedėjo iki Valstybės kontrolės klerko, nuo radijo žurnalisto iki TV redaktoriaus, dariau visokį darbą. Badas tik jis mano smegenis ir rankas judino. Dar radijui dirbant laidoje pabendravau su neseniai Lietuvon grįžusiu ir garsiai tekstais besitąškiusiu Užkalniu, vėliau jis keršydamas mane į savo laidą pasikvietė. Štai taip ir įvyko didžiausias mano gyvenimo pasiekimas. Šiuo metu dirbu TV3 laidoje “Nepaprasti daiktai”. Ji apie lietuviškas inovacijas ir neeilinį verslą. Pažiūrėkit. Sekmadienis 9:30, TV3. 🙂

 

„Formulė-1“. Kaip? Kodėl? Klaipėdoje, vaikystėje, ar jau vėliau? Kas pastumėjo / kuo sužavėjo?

J.L.: 1992. LTV. Rodė viską nuo starto iki spaudos konferencijos. Garsas. Greitis. Ryškios spalvos. Marlboro. Daug ryškių reklamų. Merginos. Ilgos kojos, trumpi sijonai. Šampanas. Senna. West. Vakarai!!!! Rijau viską. Įvedė kabelinę, žiūrėjau dar ir per vokiečius. Kad tik kokia akimirka neliktų nepastebėta, kad tik koks trupinėlis ant grindų nenukristų. Nuo tų 92, va iki šiol domiuosi. Aš Šumio fanas. Kai jam sekasi, kai jis lenktyniauja mane sunku nukrapštyti. Be jo man „Formulė-1“ kažkokia ne tokia. Be Irvino, be Montojos, su neatpažįstamu Raikonenu, su bičais be charakterių, man „formulė“ tarsi nereali mašina be benzo. Nu ant sėdinių pašokinėt gali, į peleninę prispjaudyt tinka, dar radiją ant savo dažnių perprogramuot nu ir viskas jei benzo nėra. Jei ant dugno pedalo nepaguldai, jei slankstelių nuo sėdynės atklijuot greitėjant negali, jei posūky nesupranti kodėl mašina dar ne ant žolės, nes, ir akselikas per giliai, ir vairas per vėlai pasuktas…. blyn viską, blogai padarei. Man Formulėje taikos balandžių ant laktų netrūksta. Man jų gerokai per daug. Noriu kovos trasoj ir bičų, kaip prie kabako, iš mašinų iššokus. Rekuperacinės sistemos, V6, turbo, elektra ir akumai man labai patinka. Galėtų būt dar daugiau šito, jei bachurų su kiaušais į trasą išleistų.

 

Na o dabar tradiciniai klausimai tiek apie mūsų visų mėgstamą sportą, tiek apie gyvenimą bei vertybes. Iš anksto ačiū už atsakymus!

 

 

– – – – – – – – Ne tik apie F1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams.

J.L.: Aš Juozas Liesis. Nebijok jei Juozas liesis, bet ne prie tavęs.

 

Kada ir kodėl susidomėjai būtent “Formule-1”, o ne, pavyzdžiui, krepšiniu ar tenisu?

J.L.: Formulėj reklamos didžiausios, panų kojos ilgiausios. 🙂

 

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė?

J.L.: Moterys, garsas, technologijos, istorija.

 

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų jis tau patinka? Kokios jo savybės tau nepatinka?

J.L.: Šumis – tik nugalėti. Raikkonenas – apie ką jūs čia? Šumis – man nuo pergalių nebestovi. Raikonenas – apie ką jūs čia?

 

Gal turi ir mėgstamą F-1 komandą? Jei taip, kodėl šią?

J.L.: Ten kur Šumis. Dabar Mersai. Jei iki liepos bent 4 kart laimės Vettelis bus ir Ferai.

 

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

J.L.: Prie vairo sodinčiau tik į galvą Morkevičiui davusius bičus.

 

Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Ecclestone‘ o (juk tai kažkada įvyks)?

J.L.: Korporatyvės, mažės aiškiai išrekštų galios centrų, taps eiliniu daugianacionaliniu kooperatyvu, kuriame svarbiausia bus būti kartu ir šerti taikos balandžius. Nes ereliai, blyn drąskos.

 

F-1 fanas / žiūrovas / gerbėjas. Kuris jų nepraleidžia nei vieno „Grand Prix“? Ar tu irgi toks?

J.L.: Paskutiniais dviem metais praleidžiu tikrai daug. Svarbiasi Australija, Monakas, Hokenhaimas, Brazilija.

 

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin ir, galbūt, įtakojęs tavo asmeninį gyvenimą?

J.L.: San Marino GP 2006 m. pirmą kartą gyvai pamačiau Šumį. 🙂

 

Įdomiausia F-1 pasaulio asmenybė (istorinė ar dabarties). Susitikus netikėtai (kokiams nors vakarėlyje) apie ką prabiltum, jei reikėtų „uždengti“ tylos pauzę?

J.L.: Šumis, Brawnas, Senna, Eklstonas, Kimis. Moterys ar tinka, jei jos ne benzinu varomos?

 

Kaip manai – kuo F-1 gali būti įdomi šou verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo bei tarp F-1 ir šou?

J.L.: Asmenybės. Be jų joks sportas, kaip ir jokia kita veikla nėra patraukli. Bet ypatingi talentai dažniausiai yra bišk Dievo trenkti.

 

 

– – – – – – – – Kita pusė – – – – – – – –
Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?

J.L.: Prius. Su dujom.

 

Gal esi kokio nors autogamintojo gerbėjas? Kokiomis vertybėmis tave „sugundė“ šios kompanijos produkcija?

J.L.: Ferrari. Zvonkus prieš 10 metų už 100 eurų nupirko modeliuką. Sūnus dabar žaidžia.

 

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

J.L.: Autostrada Vilnius-Klaipėda. Kartingai.

 

Lyg ir tavo profesija nesutampa su dabartine veikla? Papasakok plačiau, kuo „ruošeisi tapti, kai užaugsi“.

J.L.: Laimingu žmogumi

 

Tavo verslas / darbas. Kodėl? Kuo jis „veža“?

J.L.: Bendravimas su skirtingais žmonėmis, gyvenimo/išgyvenimo istorijos. Kūryba. Atlyginimas.

 

Tavo hobby? Kuo jis susijęs su F-1? O su tavo asmenybę?

J.L.: Atvirumą prieš save ir kitą.

 

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

J.L.: Mama ir tėvas. Landsbergis ir Einšteinas. Zvonkus ir mano vaikų mama. Meilė ir Rojus Juozas – mano vaikai.

 

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Ko paklaustum ją išvydęs?

J.L.: Einšteinas. Alus – kokiu greičiu skrendant jis labiausiai galvon kirstu?

 

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

J.L.: Stengeisi ir gavai – laimė. Negavai, nors turėjai – sėkme.

 

Ką gali atleisti, o ko – ne?

J.L.: Ką suveržiau atleisiu, bi tik reples rasčiau. Nerasiu, tai ir nereikia.

 

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

J.L.: Veidrodis 🙂

 

Kuo būtum, jei galėtum rinktis?

J.L.: Savim. Tik anksčiau. 🙂

 

Tradicinė interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

J.L.: Kurią Bavarijos dainą ir kodėl prisimeni?

AF1: Buvau ir esu prastas lietuviškos muzikos žinovas, tačiau „ant liežuvio sukasi“ tokie žodžiai – „Noriu lėkt, noriu kilt…“. Kodėl prisimenu būtent šia – nesuvokiu 😉