Labvakar! Šiandien į mano klausimus atsakymus pateiks Rimvydas Agurkis, jį galbūt pažįstate iš kasmetinių „1000 km lenktynių“, kur jis vairuoja „Alfa Romeo“, o jei patys esate šios italų kompanijos gaminamų automobilių savininkas, tikėtina, žinote, kas yra Lietuvos „Alfa Romeo“ klubo prezidentas.

N.B. Tik pabaigoje sužinojau kas manęs laukia. Ta tema bus atskrias įrašas. Po fakto 😉

 

Rimvydai, klausimo apie tavo niką nebus, nes, spėju, jis siejamas su pavarde 😉 bet bandyčiau paklausti – kaip prisistatytum vos keliais žodžiais ar trumpu sakiniu – „Alfa Romeo“ klubo prezidentas? Lenktynininkas? Linksmas žmogus? Itališko gyvenimo būdo šalininkas?

R.A.: Turiu daug pareigų ir pareigybių, bet visur (net verslo susitikimuose) prisistatau „Alfa Romeo“ klubo atstovu – šis „darbas“ man mieliausias 🙂 Tai apibūdina viską – ir lenktynes, ir itališką gyvenimo būdą, ir linksmą žmogų. Ar matėte kada liūdną italą? Na, nebent kai raudonas bolidas nelaimi 🙂

Esi vienas iš Kauno kartingistų „grupuotės“ – ar Kaune kartingas buvo ir yra populiaresnis už sostinę?

R.A.: Taip, Kaunas mano gimtas miestas, taip, esu iš Kauno kartingistų „grupuotės“, bet jau daugiau nei metus gyvenu sostinėje. Tačiau nepamiršau savo šaknų – kai paryčiais Vilniuje ištuštėja barai ir iš gatvių nunyksta šlitinėjančios žmogystos, drąsiai atlapoju marškinius, apnuoginu žalią maikutę su užrašu BC „ŽAlGIRIS“ ir pilna gerkle šaukiu „KSC-Zhaibas“ jėga! 🙂 O jei rimtai, tai kartingas yra populiarus visur, kur tik yra kartodromas – juk tai automobilių sporto pati pradžių pradžia…

Neseniai tapai LASF žiedinių lenktynių komiteto pirmininku. Sakyk, kuo imsies nuo pat veiklos pradžios – kokie bus pirmi žingsniai?

R.A.: Kokie kokie? Aišku F-1 miesto etapas Vilniaus senamiesčio grindiniu! O jei rimtai, tai laukia pakankamai didelis ir sunkus darbas. Lietuvoje žiedinės lenktynės yra mėgiamos, tai rodo atsikrų varžybų populiarumas – tarkim kad ir į „Autoplius FastLap“ ar „1000 km lenktynes“ susirenka šimtai dalyvių, tūkstančiai žiurovų. Manau, taip galėtų atrodyti ir Lietuvos žiedinių lenktynių čempionatas. Kodėl esu toks tikras? Pacituosiu mūsų komandos narį – pirma užduotis būtų „suburti kompaktišką, administruojantį komitetą su didele, visas sritis apimančia ir konsultuojančia komanda”. Tai vieno iš “Autoplius FastLap” organizatoriaus Giedriaus Čenkaus žodžiai, o šis pilietis žodžiais nesišvaitso…
Taip pat kviečiu komandon ir mūsų jaunosios kartos žiedininkų atstovus, motyvuodamas juos “Mes visi esam vieno kraujo!” t.y. mūsų gyslomis teka benzinas – padarykim lenktynes tokias, kad jūs patys norėtumėme jose dalyvauti, norėtume matyti savo vaikus ten važiuojančius, o tų vaikų visas močiutes ir senelius stovinčius šalia trasos ir visa gerkle rėkiančius “Spausk, anūkėli, spausk!” 🙂
Jei apie konkrečius darbus, tai nesu šioje srityje naujokas – automobilių sporto pasaulyje “sukuosi” bene 10 metų, iš jų keletą metų bendrauju su Latvijos ir Estijos žiedinių lenktynių čempionatų organizatoriais dėl bendrų čempionatų rengimo. Juk tiek mes, tiek latviai, tiek estai teturi po vieną žiedinių lenktynių trasą – apie kokius pilnaverčius čempionatus galime kalbėti, užsidarę tarp savo kambario sienų?

Kiek žinau, dažnai derini keliones ir darbą – atskleisk paslaptį – kaip tai įmanoma? Ir ar dabar tai pasikeis, kalbant apie naujas pareigas?

R.A.: Gyvename XXI amžiuje – man darbo vieta yra ten, kur yra internetas ir „kištukinis lizdas“ elektrai išgauti. Taip jau sutapo, kad dalis mano darbo susijusi su Italija. Nors kitiems tai atrodo kaip kelionės, tai yra – darbas. Na, bent jau aš sugebu sau tai įrodyti 🙂 Naujos pareigos niekaip neįtakos šių dalykų – kaip iki šiol gyvenau lenktynių kalendoriumi (žiedinių lenktynių sezonas prasideda pavasarį ir baigiasi rudenį), taip bus ir ateityje. Jei minetu laikotarpiu ir tenka išvykti iš Lietuvos, tai dažniausiai į lenktynes.

Toliau – sunkesni klausimai. Iš anksto dėkoju už lengvus, tačiau įdomius atsakymus 😉

 

– – – – – – – – Ne tik apie F1 – – – – – – – –
Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams – kas / iš kur / kodėl / kaip / kam? 🙂

R.A.: Na, esu į penktą dešimtį įkopęs aukštas, plačių pečių ir vešlios šukuosenos simpatiškas vyriokas 🙂 Jei skaičiais, tai atrodytų 174 cm, 85 kg (sezono metu pasikoreguoja iki ~80 kg), pakankamai geros sveikatos (turiu visus nuosavus dantis!). Iš Kauno. Anksčiau mėgstamiausias šūkis buvo „Šypsokis! Ir gyvenimas išmuš tau dantis…“ Dabar gi sakau „Viskas bus gerai, kas beatsitiktų – viskas bus gerai!“

Kada ir kodėl susidomėjai būtent “Formule-1”?

R.A.: Ankstyvoj vaikystėj tėvas prenumeruodavo sovietinį žurnalą „Za ruliom“ („Už vairo“). Ten pirmą kartą pamačiau gražiai išdažytas „vonias su ratais“. Dar sovietų laikais Lietuvoje pradėjus rodyti F-1 etapus per TV, buvau jau pažengęs fanas 🙂 Toks likau iki šiol…

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė būtent tau?

R.A.: Yra toks apdovanojimas gyvenime „Už nuopenus..“, arba kitaip perfrazavus „Už viską…“ – jis skiriams asmeniui, tiek nusipelniusiam, kad viską išvardinti būtų sunku. Tai va – už viską. Geriausi pilotai, greičiausi bolidai, įdomiausios trasos, aukščiausios technologijos. Aišku, laikui bėgant F-1 keičiasi… Anksčiau „geriausi pilotai“ tikrąja ta žodžio prasme buvo geriausi, o ne „geriausi ir galintys nusipirkt vietą“, bet tebūnie „Už viską“!

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų tau patinka būtent jis? O kokios jo savybės nepatinka?

R.A.: Kadangi su F-1 gyvenu jau dešimtmečius, tai mėgstamiausių lenktynininkų atskirais laikmečiais turėjau (ir turiu) ne vieną. Gal labiausiai išskirčiau Kimi Raikkonen‘ą – šis „fruktas“ man labai prie dūšios 🙂
Jei kalbėt apie geriausius, tai būtų Ayrton Senna ir Michael Shumacher. Senosios kartos kovotojai, niekada neverkę į šalmą dėl tokių smulkmenų „man ratas nukrito“ ar panašiai. Nukrito tai nukrito – varom toliau! Gaila, kad gyvenime atsitiko, taip, kaip atsitiko, bet „Keep fighting Michael!“

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

R.A.: Išmesčiau velniop visus hibridinius dalykėlius, atsisakyčiau bet kokios kuro ekonomijos, grąžinčiau didžiulius atmosferinius motorus. Palikite visas šitas nesamones „Formula E“, grąžinkite mums tikrąją „Formula One“!

Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Ecclestone‘ o (juk tai kažkada įvyks)?

R.A.: Nenoriu net kalbėt ta tema – dabar per daug verslo ir per mažai formulės.

F-1 fanas / žiūrovas / gerbėjas – apibūdink jį. Ar tu irgi toks?

R.A.: Buvo laikai, kai apsvaigdavau išgirdęs F-1 motoro gausmą, buvo laikai, kai lupau gumą nuo trasos po F-1 etapo, buvo laikai, kai net apatinis trikotažas buvo su F-1 simbolika, buvo laikai, kai įrašinėjau visas F-1 lenktynes į VHS. Paklausiu kitaip – ar tie F-1 fanai / žiurovai / gerbėjai visi tokie trenkti? 🙂

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin? Ar jis buvo toks svarbus, kad galbūt įtakojo tavo asmeninį gyvenimą?

R.A.: Pirmieji „Ferrari“ logotipai atsirado ant „Alfa Romeo“ bolidų. Pirmieji grynakraujai „Ferrari“ bolidai trasoje konkuravo su buvusios „motininės“ „Alfa Romeo“ gamyklos kūriniais – Enzo buvo labai svarbu juos nugalėti. Po daugelio metų „Alfa Romeo“ nebeliko F-1 trasose. Vieni iš paskutinių Enzo žodžių (pasak sūnaus) išeinant iš gyvenimo buvo „Ar mes vis dar pirmaujame prieš „Alfa Romeo“?…“. Kaip smarkiai šis žmogus norėjo nugalėti! Ir nugalėjo! Galbūt po šių žodžių, išgistų Modenoje įrengtame Enzo Ferrari muziejuje ir gimė mano naujas gyvenimo šūkis „Viskas bus gerai!“

Kaip manai – kuo F-1 gali būti įdomi verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo?

R.A.: Pasikartosiu – norėčiau matyti mažiau verslo, daugiau formulės. Apie verslą aplamai nemėgstu kalbėti.

Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? Ar yra kokia įdomi pasirinkimo/įsigijimo istorija? Gal esi kokio nors autogamintojo gerbėjas?

R.A.: Nepatikėsi, bet vairuoju „Alfa Romeo“! Kiekvieną dieną vairuoju „Alfa Romeo“ Giulietta TBi, o savaitgaliais, kai nelyja ir šviečia saulė, į gatves išridenu prasimankštinti savo senutę „Alfa Romeo“ GTV6. Senas geras ir rajus V6 benzinas 🙂 Beje, tai mano mylimos žmonos Linos dovana 40-mečio proga.

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

R.A.: Taip! Kur? Aišku, kad lenktynių trasose! Kartu su komanda dalyvauju įvairiuose ilgų distencijų lenktynėse – 1000km Palangoje yra tik vienos iš jų.

Kaip pasukai lenktynininko-mėgėjo keliu? Ko išmokai išgyvenęs šį etapą t.y. kaip jis įtakojo tavo gyvenimą pastarąjį ~dešimtmetį?

R.A.: Tas nenumaldomas noras būti geriausiu 🙂 Viduramžiais riteriai kaudavosi turnyruose, vėliau šaudydavosi ar badydavosi dvikovose, kaimuose ir dabar bernai lupasi „štankietais“, o mano gyslose turbūt teka benzinas, tad atsidūriau lenktynių trasose. Kaip įtakojo? Geras – niekada net nesusimąstydavau 🙂 Prieš 10 metų buvau samdomas vadovas / laaabai smulkus akcininkas pakankamai tvirtoje lietuviškoje verslo įmonėje, dirbančioje Rusijos rinkoje, gyvenau Maskvoje. Dabar esu pakankamai profesionalios lenktyninės komandos dalis, lenktrynininkas, o paskutiniu metu dar ir automobilių sporto funkcionierius. Matyt, „smarkiai“ įtakojo 🙂

 

– – – – – – – – Kita pusė – – – – – – – –
Ar tavo oficiali profesija / išsilavinimas sutampa su tavo dabartine veikla? Papasakok plačiau, jei nesutampa bei kodėl taip įvyko?

R.A.: Tarkim profesija tebūnie „teisininkas“. Kartais teisinės žinios padeda kapstantis lenktynių taisyklėse, reglamentuose. Galima sakyti, sutampa 🙂

Tavo verslas / darbas. Kodėl? Kuo jis „veža“?

R.A.: Turiu keletą verslų, visi jie pakankamai sėkmingi. Vienas iš jų ir pats mylimiausias yra „Alfa Romeo“ automobilių prekyba. Gal ne tiek prekyba, kiek pagalba juos įsigyjant. Kuo jis veža? O gi laimingų klientų atsiliepimai. Paskutinę žinutę gavau vakar – „Nu Alfa yra gėris. :)”
Šiuo metu kuriu dar vieną verslą, bet jau ne sau – žmonėms, kurie yra šalia manęs. Labai noriu, kad jis pasisektų ir žmonės galėtų mėgautis jo teikiamais malonumais 🙂

Tavo hobby? Kuo jis susijęs su F-1? O su tavo asmenybę?

R.A.: Lenktynės. Tai ir hobby, ir gyvenimo būdas. F-1 taip pat lenktynės – tokia štai ta sąsaja. Su mano asmenybe? Pasikartosiu – tas nenumaldomas noras būti geriausiu…

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu tiek apie draugus, šeimą, tiek ir apie verslo partnerius ar kolegas?

R.A.: Sąžiningumas, atvirumas, nuoširdumas. Pasisekė, kad paskutiniu metu būtent tokie žmonės yra šalia.

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

R.A.: Žmona Lina. Ir dar sesuo. Viename gyvenimo etape jos abi pasuko mane šiek tiek kitu keliu, nei norėjosi eiti tuo metu. Dabar suprantu, kad ten jokio kelio nebuvo 🙂

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Ko paklaustum / apie ką norėtum pasikalbėt?

R.A.: Enzo Ferrari. Paklausčiau „Tai kas, broli, tau nepatiko toj „Alfa Romeo“, kodėl išėjai?“ Juokauju, nieko neklausinėčiau – ir taip viską žinau. Sėdėčiau akis išsproginęs ir orą gaudyčiau – apie ką tu su Dievu pasikalbėtum?… 🙂

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

R.A.: Sunkiausias iš klausimų… Sėkmė – labai skirtingai žmonės ją supranta. Žiūrint iš „šono“, sėkmė yra atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Žiūrint iš „vidaus“ tai jau atrodo visai kitaip…
Laimė man greičiausiai yra mokėjimas džiaugtis. Džiaugtis matant tave supančius laimingus žmones 🙂

Ką gali atleisti, o ko – ne?

R.A.: Galiu atleist beveik viską – esu atlapaširdis. Galiu atleist net tada, kai atlapoju dūšią, o ten pridergia – žmonės juk klysta. Bet tokias klaidas atleidžiu tik vieną kartą…

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

R.A.: Tvirtai laikausi žodžio. Jei kažką pažadėjau, persiplėšiu, bet padarysiu. Silpniausia? Esu labai patiklus, pasitikiu žmonėmis. Už tai esu skaudžiai susimokėjęs. Ne tik pinigais…

Kuo būtum, jei galėtum rinktis?

R.A.: Kodėl galėtum? Mes visi galime rinktis ir būti tuo, ką pasirinkome. Aš jaučiuosi pasirinkęs 🙂

Tradicinė “netikėta” interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

R.A.: Nori pralėkt lenktyniniu „Alfa Romeo“ bolidu Kačerginėj?

AF1: Esu pozityviai apstulbęs! Tikiesi kažkokio kito atsakymo, išskyrus TAIP? Plius fotosesija su Alfa ir su Zhaliu! 🙂
P.S. Kada?