Šiandien antra ir paskutinė „AF1@F1: Interviu su…“ dalis pokalbio su Dariumi Mikalausku.

Gero skaitymo!

 

Kita pusė
Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? O koks yra tavo svajonių automobilis?

D.M.: Po 3 iš eilės turėtų Hondų Coupe (gavosi puiki kontribucija 3 A. Sennos su Honda iškovotiems titulams) atėjo laikas persėsti į kitą automobilį kuris paauglystėje buvo viena iš svajonių. Kaip jau minėjau, vaikystėje be F-1 aš gana stipriai domėjausi ir kitomis lenktynėmis, ir mano labai didelis favoritas nr.2 iškart po Sennos buvo Didier Aurioli. O savo vienintelį čempiono titulą jis iškovojo su Toyota Celica. Tad dėl jo kaltės vaikystėje Celica man buvo vienintelė svajoniu mašina iš visų nepatenkančių į supercar kategoriją. Ir iki šių dienų išliko viena iš nedaugelio kasdienių mašinų, vis dar sužadinančių kažkokias emocijas. tad kol dar buvo galima rasti labai geros būklės egzempliorių, paskubėjau įsigyti ir šiuo metu esu labai laimingas vairuodamas vieną paskutinių nuo linijos nuriedėjusių 7 kartos Toyota Celica T-Sport. Dar vienas dalykas- nuo studijų laikų žavėjo į vartotojo poreikius orientuota japonu verslo filosofija ir jų technikos logiškas, tobulas paprastumas. Ne tik jų automobilių bet ir visos technikos neprilygstamas patikimumas ir praktiškumas- tik absoliučiai dėsninga bet labai mane kaip vartotoją džiuginanti to pasekmė. Galiausiai nuo pat pirmo karto kai prieš beveik 15 metų išvydau pirmą 7 kartos Celicą autoparodoje man visad tai atrodė velniškai gražus automobilis- tiesiog geras jausmas dabar matyti šį grožį po savo langu. Na o išvažiavus į vingiuotą užmiesčio keliuką, taip vadinamą B-road, gera važiuoklė ir vos per toną svorio tempiantys veik 200 arkliukų leidžia pajusti ir pakankamą vairavimo pačia grynąja jo forma džiaugsmą. Svajonių automobilis? Keliams, jei piniginė būtų kiek didesnė, Honda NSX. Tiek senasis, tiek ir naujausias modelis, kurį varvindamas seilę ilgai apžiūrinėjau praeitą vasarą Goodwoode. Jei piniginė būtų nepadoriai didelė- tada McLaren, tiek senasis F-1, tiek naujasis P1. Trasai, vėlgi jei piniginė būtų nepadoriai didelė, svajonių atrakcija būtų pravažiuoti bent sezoną F-1 Classikuose su kuriuo nors iš Lotus Classic komandos siūlomų 80-ųjų turbininių Lotus F-1 bolidų.

 

Gal esi kokio nors autogamintojo gerbėjas? Kokiomis vertybėmis tave „sugundė“ šios kompanijos produkcija?

D.M.: Nesu prisirišęs prie vieno kokio gamintojo, bet kaip jau minėjau, vertinu japonų verslo filosofiją ir ypač to rezultatą- jų gaminių paprastumą, logiškus techninius sprendimus ir kokybę. Dėl pasiekimų autosporte širdis labiausiai linksta prie Hondos ir Toyotos. Iš kitų autogamintojų kuriems neesu abejingas, visi vienaip ar kitaip taip pat yra susiję su autosportu: Lotus, Porsche, Alfa Romeo. Be abejo McLaren, jeigu jie jau gali būti priskirti prie tradicinių autogamintojų.

 

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

D.M.: Greitis- labai subjektyvi sąvoka. Skrendant keleiviniu lėktuvu teoriškai judi beveik 1000 km/h greičiu, o praktiškai tas greitis yra toks pats nuobodus kaip ir važiavimas autobanu 250 km/h greičiu kokiu nors elektronikos prifarširuotu vokišku sedanu. Ką išties mėgstu, tai ekstremalių situacijų sukeliamą adrenalino dozę, malonumą valdyti kažką greito ant technikos ir savo galimybių ribos. Tai gali būti kartingas ar sportinis automobilis trasoje, mano paties automobilis vingiuotame techniškame užmiesčio šunkelyje, keturratis karjere, vandens motociklas banguotoje jūroje… esu linkęs išmėginti viską, kas iš šono atrodo turintis potencialo suteikti adrenalino ir naujų aštrių pojūčių dozę. Bet viskam turi būti tinkama vieta, laikas, ir technika, bei svarbiausiai- tinkamai paruošta galva. Išsidirbinėjimo bendro naudojimo keliuose, bent jau tol kol ten yra kitų eismo dalyvių, niekada negerbiau ir nepraktikavau. O bene smagiausi prisiminimai yra iš pernai metais Doningtone vykusių track days kur važiavau su specialiai trasai skirtu Caterham. Sukdamas pirmus ratus pirmą kartą jaučiau tą keistą jausmą kad automobilis važiuoja greičiau už mane ir mano mintis, kai vairavimas visą laiką reikalauja 100% koncentracijos ir nelieka nė akimirkos mintims apie jokį pašalinį dalyką. Tikiuosi ateity dar ne kartą tai pakartoti.

 

Kokiu būdu aistra automobiliams / autosportui įtakojo tavo gyvenimą?

D.M.: Įvairiausiais būdais. Dėl meilės autosportui ir automobiliams pasirinkau studijų programą. Dėl aistros autosportui buvau pakviestas dirbti ir tobulėti autosporto gamykloje. Aistra lenktynėms lėmė didelę dalį laisvalaikio, kelionių. Kartu stipriai įtakojo ir draugų, bičiulių ratą. Jei vaikystėje nebūčiau užsidegęs aistra lenktynėms, dabar beveik garantuotai būčiau visai kitur, veikčiau kažką kito ir būčiau apsuptas kitų žmonių.

 

Ar tavo profesija sutampa su tavo dabartine veikla? Papasakok plačiau, jei nesutampa.

D.M.: Jeigu “profesija” turima omeny formalus išsilavinimas, tai dalinai sutampa. Mano studijų kryptis turėjo ilgą įdomų pavadinimą “Transporto inžinerinė ekonomika ir vadyba”. Gyvendamas ir studijuodamas Lietuvoje kaip ir dauguma grupiokų galvojau kad kertiniai žodžiai iš šio pavadinimo ateity bus ekonomika ir vadyba, bet gavosi taip kad visa mano pastarųjų 10 metų veikla buvo susijusi su transportu ir inžinerija. Atvykęs į Angliją 3 metus dirbau savivarčių ir puspriekabių gamykloje. Vėliau vienoje nedidelėje jaukioje autosporto gamykloje keturis metus gaminau komponentus lenktyniniams automobiliams bei kartingams ir turbūt nebuvo tuo metu UK pagaminto kartingo, prie kurio nebūtų prisidėjusios ir mano rankos. O pastaruosius 3 metus dirbu didelėje aviacijos (Aerospace) gamykloje.

 

Tavo verslas / darbas. Kodėl? Kuo jis „veža“?

D.M.: Pastaruosius 7 metus mano darbas yra paruošti ir valdyti CNC (computer numerical control) mašinas, pagrinde frezavimo automatus. Šiek tiek CNC valdymo teko ragauti pirmoje darbovietėje, tad kai mano antrasis bosas, pats gamyklos savininkas ir kartu didelis lenktynių entuziastas, pamatė CV šią patirtį, išsilavinimą ir hobby-autosport, pasiūlė prisijungti prie jų kolektyvo. Čia per 4 metus įgyta patirtis ir žinios lėmė, kad nusprendus kopti karjeros laiptais aukštyn, vos per keletą dienų sulaukiau 7 pasiūlymų: 3 iš F-1 tiekėjų ir 4 iš aviacijos gamintojų. Kadaise vaikystėje būčiau atidavęs viską, kad tik galėčiau kad ir už dyką pasidarbuoti bet kuo bet kurioje F-1 komandoje ar gamykloje. Bet… už aviaciją aukščiau tik dangus 🙂 Tad galiausiai atsidūriau kur darbuojuosi iki šiol- gaminu detales Airbus lėktuvams. Kuo darbas veža? Nuolatiniais techniniais iššūkiais, nes gamybos proceso tobulinimas nesustoja visu ilgu konkrečios detalės gamybos laikotarpiu, ir į jį aktyviai įtraukti visi padaliniai nuo vadybos iki inžinierių ir CNC setterių/operatorių. O ramią dieną smagu pažvelgti į dangų ir pamačius kylantį lėktuvą suvokti, kad ir aš prisidedu prie šių nuostabių dangaus paukščių kūrimo. Vienas F-1 gerai žinomo limonado gamintojas teigia suteikiantis žmonėms sparnus… Mes juos suteikiame milijonams žmonių pačia tiesiausia šio žodžio prasme (didžioji dalis mūsų gamykloje gaminamos produkcijos yra sudėtinės dalys Airbus lėktuvų sparnams).

 

Tavo hobby? Kuo jis susijęs su F-1? O su tavo asmenybe?

D.M.: Visų pirma aišku įvairiapusis domėjimasis autosportu, šių dienų ir ypač senesnių laikų. Dar mėgstu pakeliauti ir pabendrauti su įvairiausiais žmonėmis- niekas kitas taip nepraplečia akiračio kaip geros pažintinės kelionės idealiu atveju apsistojant ir turint galimybę kurį laiką pagyventi pas vietinius gyventojus. Dar mėgstu keliaujant ar lankantis renginiuose pleškinti foto aparatu. Tiesa jau nesitampau su savimi kuprinės, visos prikrautos vien fotoobjektyvų ir fotoaparatų kaip jaunystėje, bet vistiek dažnai įkyriu bendrakeleiviams (tiesa vėliau neratai sulaukiu gerų žodžių už įamžintas įdomiausias akimirkas). Dar mėgstu per gerą aparatūrą pasiklausyti geros muzikos. O dar geriau- gyvai. Kai oras apniunka ir norisi pabūti namie- mėgstu tiesiog ištiesti kojas ir stebėti savo sukurtą povandeninį pasaulį (240 l. akvariumą). Kaip tai susiję su mano asmenybe? Pomėgių visuma mano supratimu ir yra nemaža asmenybės dalis.

 

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu tiek apie draugus, šeimą, tiek ir apie verslo partnerius ar kolegas?

D.M.: Gerą loginį mastymą ir visapusišką domėjimąsi pasauliu. Šios dvi savybės yra raktas į daugelį kitų, kaip atvirumas naujoms kultūroms ir idėjoms, tolerancija, intelektas ir t.t.

 

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

D.M.: Visų pirma mano šeima. Tada, lygiagrečiai- Ayrtonas Senna. Po jų sektų daugybė mano mėgiamų rašytojų, kuriuos “ryjau” vaikystėje, ir laimei turiu pakankamai laiko daug skaityti iki šiol, labiausiai- Remarkas, S. Cveigas (Zweig), A. Hailey, H.Murakami. Taip pat keli išskirtiniai mokytojai ir dėstytojai, visų pirma duris į nuostabų gamtos dėsnių pasaulį atvėręs fizikos mokytojas ir nuobodų transporto reguliavimų ir nuostatų kalimą įdomia kelione į logikos pasaulį pavertęs mano baigiamojo darbo kuratorius.

 

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Ko paklaustum / apie ką norėtum pasikalbėt?

D.M.: Iš manęs būtų ne koks žurnalistas, nes staiga atsidūręs šalia didelių žymių asmenybių retai kada sugebu ekspromtu suregzti gudrų klausimą. Tad jei jau galima svajoti be stabdžių, aš labiau norėčiau kaip stebėtojas sudalyvauti net kelių istorinių asmenybių tarpusavio pokalbyje. Kartais, kai nuo užgriuvusių reikalų truputį pavažiuoja stogas, kaip stogo taisymo sudedamąją dalį pasitelkiu tokią viziją: sėdžiu aš po palme nuostabios Didelės Salos (Ilha Grande) paplūdimy, žiūriu į krantan bangas genantį vandenyną, o netoliese ant smėliuko ratu sėdi trys žymiausi žmonijos istorijoje mokytojai (Buda, Jėzus ir Mahometas) ir diskutuoja… Apie pasaulį, apie gyvenimą ir mirtį, apie košę, kurią privirė ir vis dar tebeverda jų mokiniai… Viena akimi stebiu juos, kita paplūdimiu bėgiojantį, sportuojantį mano Mokytoją. Tai va toks būtų mano utopinis susitikimas su man įdomiausiomis istorinėmis asmenybėmis.

 

Istorinė asmenybė, kuri tau labiausiai nepatinka. Dėl ko?

D.M.: Paprastai gilinuosi į tas asmenybes kurios man patinka, tad sunku argumentuotai atsakyti į šį klausimą. Kalbant apie neigiamas emocijas gerokai aukščiau už bet ką kitą iškyla Stalinas. Kodėl? Nes mano žiniomis savo despotizmu ir jo mastais Stalinas toli pranoko bet kurį kitą despotą, netgi Hitleris tebuvo blankus jo šešėlis.

 

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

D.M.: Sėkmė- tai įvykis, kuris gali būti tiek atsitiktinis (laimėta loterija, atsitiktinė naudinga pažintis), tiek ir dėsningas ilgų pastangų rezultatas (ilgai siekta pergalė, pasiekimas karjeroje ir .t.t). Tuo tarpu laimė- tai toks malonus kutuliukas širdyje, kai tiesiog jauti kad gera gyventi. Man labai artimi klasiko žodžiai, kad laimė yra tada, kai ryte gera eiti į darbą, o vakare gera sugrįžti namo.

 

Ką gali atleisti, o ko – ne?

D.M.: Atleisti- plati savoka. Atleisti = nebejausti neapykantos, pykčio, su laiku galiu beveik viską. Galų gale tai gana savanaudiškas sąmoningas procesas nes viduje verdanti neapykanta labiausiai kenkia pačiam tą jausmą nešiojančiam žmogui. Tuo tarpu atleisti = suprasti ir pateisinti man labai sunku atkaklų kvailumą ir piktybinį kenkimą aplinkiniams.

 

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

D.M.: Tinka atsakymui į abu klausimus iš karto: atvirumas.

 

Kuo būtum, jei galėtum rinktis?

D.M.: Niekad negalėjau išsirinkti vienintelio iš trijų vienodai patrauklių pasirinkimų: 1) Labai sėkmingu lenktynininku. 2) Keliautoju laiku. 3) Dideliu galingu aukštai aukštai skraidančiu dangaus paukščiu.

 

Jau tradicine tapusi interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

D.M.: Pats be puikaus bendro F-1 išmanymo dar labai gerai esi susipažinęs su 3 labai skirtingų ir kartu labai įdomių asmenybių (G.Villeneuve, K. Raikkonen ir B. Ecclestone) biografijomis. Jei imanoma, būtų nuostabu išgirsti po vieną įdomią, mažiau žinomą istoriją ar detalę iš jų gyvenimo.
Jei nėra laiko/galimybių tinkamai atsakyti į šį klausimą tada variantas B: Išduok paslaptį, kaip sugebėjai rasti tiek daug laisvo nuo darbo laiko ir energijos GO-1 organizavimui ir domėjimuisi F-1 sugebėjai išlaikyti tokius gerus santykius šeimoje?

AF1: Pradesim nuo lengviausio, nuo B, ir bandysiu atsakymą suregzti tavo stiliumi t.y. kuo išsamiau.
Laiko visuomet galima rasti, jei tik yra noro. Jei nėra noro – ieškosi priežasčių, kodėl tas ar anas tikrai nepavyks, bet jei išties nori ir stengiesi – tikrai padarysi ir spėsi. Patikrinta tiesa. Vadovaujuos ją visuomet. Dar noriu pastebėti, jog laikui bėgant atsakomybių, užsiėmimų ar hobby tik daugėja, tačiau sumaniai organizuojant savo laiką – viskas pasiekiama.
Nemokamas patarimas – jei kažkas jaučia, jog jam trūksta laiko, lengviausia pradėti nuo elementaraus žingsnio – atsisakyti televizijos (visiškai). Jau po kelių mėnesių, pasikeitus aplinkos suvokimui, nustembama, kiek daug atsirado laiko, kurį galima išnaudoti daugeliui veiklų.

Dabar grįžtam prie pagrindinio klausimo. Tiesa ta, jog ši trijulė, kuri yra labai skirtinga, tarp mano mėgstamų “Formulės-1” asmenybių buvo įvardinta kuo tiksliausiai!
Apie Gilles’ į yra pripasakota aibė linksmų istorijų, bet aš galbūt paminėčiau dvi svarbias. Viena – jo tėvai pardavė namą, persikėlė gyventi į trailerį vien tik tam, kad galėtų finansuoti tolimesnę sūnaus karjerą. Man sunku suvokti, kiek ryžto bei rizikos buvo tokiam Villeneuve’o tėvų žingsnyje. Neįtikėtina drąsa ir pasiaukojimas!
Kita istorija yra kiek susijusi su sėkme – parodomosiose F-2 varžybose Gilles nugalėjo tokį Jamesą Huntą. O lauke buvo 1976-ieji… Jamesas papasakojo apie kanadietį “McLaren” vadams ir jau kitame sezone Gilles atsidūrė “Formulėje-1”. Štai taip sėkmė nusišypso jos siekiantiems ir sunkiai dirbantiems 😉
PS Gilles puikiai skambino pianinu, neretai tuo praskaidrindamas kolegų-lenktynininkų nuotaiką įvairių pobūvių ir renginių metu.

Kalbant apie Raikkoneną, kažkokių ypatingų faktų pateikti nėra didelių galimybių – Kimi nemėgsta dėmesio ir laisvą nuo darbo laiką leidžia su savo draugais, o dabar ir drauge bei ką tik gimusiu sūnumi. Kimi puikiai atskiria darbą nuo asmeninio gyvenimo, yra ramaus būdo, nesivelia į bereikalingas diskusijas, apkalbas, nepolitikuoja. Gal todėl jis turi didžiūlę gerbėjų “armiją”. Iš įdomių faktų paminėčiau pomėgį nusnausti prieš lenktynių startą, ypač prisimenant atvėjį, kuomet jis snūduriavo savo “motorhoume” prieš debiutines lenktynes Australijoje, 2001-ais, kai iki starto buvo likęs vos pusvalandis 🙂
Taip vadinami “mid-day naps” itin padeda išlaikyti energiją dienos metu, kai, ypač popiet, žmogų traukte traukia prigult. Pats neretai praktikuoju šį būdą ir galiu patvirtinti – vos 15-20 min snūduriavimas suteikia neįtikėtiną kiekį energijos toliau tęsti darbus iki vėlumos. Atsikėlus dar prieš 7 val. ryte, lengvai galėsite gultis po vidurnakčio, jei tik dienos metu atlikot “mid-day nap” 😉
PS Kimi turį antrą vardą – Matias, o štai “naujausio” Raikkoneno vardas yra Robin 😉

Trečias asmuo sąraše – modernios “Formulės-1” kurėjas Bernie Ecclestone’as, be kurio dabar stebėtume ne pasaulinio mąsto lenktynes, o eilinę lenktynių seriją, kurių apstu autosporte. Bernie yra gyva verslumo ir derybų legenda, apie jį yra aibės istorijų, kurių daugumą galite pasiskaityti knygoje “No Angel”. Viena įdomesnių man – kuomet Ecclestone’ as buvo pergudrautas, kas įvyksta itin retai (beveik niekada 😉 ).
Taigi, Bernie derėjosi su “Parmalat” dėl savo vadovaujamos “Brabham” komandos rėmimo ir susitikimo su juo metu Lauda, pasinaudojęs proga ir turėdamas keletą tūzų rankovėje “išmušė” sau naują kontraktą su “Brabham”, kurio vertė buvo 2 mln. USD! Tokių honorarų 7-ojo dešimtmečio pabaigoje neegzistavo…
PS Pilnas Ecclestone’o vardas yra Bernard Charles.

Atsiprašau, kad taip išsiplėčiau – Darius privertė 😀