Sveiki! Šiandien straipsnis iš ciklo „kai medžiai buvo dideli“, mat rubrikoje „AF1@F1: Interviu su…“ kalbinu vieną iš pirmųjų GO-1 kartingo pirmenybių teisėjų – Darių Mikalauską a.k.a. „Teisutis“!

Atskleisiu paslaptį – būtent Dariaus dėka mūsų varžybos turėjo tokį skambų, trumpą ir aiškų pavadinimą – GO-1!

Interviu bus kiek kitoks, nei įprasta, mat jo apimtis yra didžiūlė, nes Darius yra toli gražu nepaviršutiniškas žmogus, todėl jo atsakymai yra argumentuoti, kupini informacijos ir nuotraukų bei yra talpūs 😉

Būtent todėl nutariau padalint interviu į dvi dalis. Šįkart – tik pirmoji.

NB Tokios daugybės foto su žymiais autosporto žmonėmis dar nesu matęs (check below, po teksto!).
Taigi, pradedam!

 

Dariau, ilgą laiką buvai GO-1 teisėju, tarsi įprasmindamas savo nicką. Kaip susidomėjai F-1 fanų pasivažinėjimais, mat pats nelabai tai mėgdavai?

D.M.: Netiesa kad aš nemėgdavau pasivažinėti kartingais. Vos atvažiavęs i Vilnių studijuoti ir atradęs vieną pirmųjų tada uždarą kartodromą išbandžiau ir iškart užsikabinau ant šio narkotiko. Kai po metų visai šalia mūsų fakulteto Promosportas prikėlė is mirties Plytinės kartodromą buvau vienas pirmųjų išbandęs jų nuomojamus kartingus, dalyvavau grupės ir fakulteto rengtose mėgėjų lenktynėse. Bet F-1 fanų susitikimuose mane labiau traukė galimybė pabendrauti su bendraminčiais. Tuo tarpu trasoje manyje paprastai užverda labai stipri konkurencinė dvasia ir jeigu nepavyksta iškovoti pergalės, nusivylimo kartėlis išlieka pakankamai ilgai kad pagadintų nuotaiką ir numuštų norą bendrauti su varžovais visai likusiai dienai. Tad kai pats ėmei aktyviai organizuoti pirmą tikrą GO-1 sezoną nelengvai bet teisingai nusprendžiau prisijungti prie GO-1 ne lenktynininko, o kažkokioje kitoje rolėje. “Teisėjų” darbą įsivaizdavau panašiai kaip lentynių maršalų- padėti ištraukti žvyre įklimpusį kartingą, sustatyti į startinę rikiuotę, su chronometru pafiksuoti kvalifikacijos laikus, vesti ratų iveikimo protokolą, žodžiu pagalbinis vaidmuo padedant visiems lentynininkams apturėti kuo sklandesnį etapą ir nesiveliant į jokią politiką. Kokia rolė galėtų būti tinkamesnė siekiant su visais palaikyti gerus draugiškus santykius ir neveliant į tai jokios tarpusavio konkurencijos? Tik įsisukus GO-1 girnoms teko savo kailiu patirti, kaip naiviai ir stipriai klydau taip manydamas. Bet vistiek, GO-1 buvo labai labai smagūs laikai o su kai kuriais šauniais ten sutiktais žmonėmis draugystė tęsiasi iki šių dienų.

 

Kaip atsirado nickas “Teisutis”? Ar tik ne dėl to, kad senais gerais laikais F-1.lt forumo diskusijose būdavai tarsi aukščiausiojo teismo pirmininkas? 😉

D.M.: Ne, tikrai ne dėl to. Jeigu kažkas mane tokiu laikė, gal greičiau tai buvo nick’o pasekmė. Kaip žinai nicką reikia susikurti dar prieš pradedant dalyvauti diskusijose. Mieliausiai būčiau pasirinkęs ‘Senninha’, tačiau su mano mėgstamiausiu pilotu tiesiogiai susijęs nickas man atrodė per didelė ir per daug įpareigojanti našta. Nesijaučiau šventuoliu tad numaniau, jog ne visos mano raštliavos bus vertos mano mylimo piloto vardo. O ‘Teisuti’ išgalvojau kopijuodamas Senninha. Jei Senninha (mažylis Senna) simbolizuoja jauną berniuką, pametusį galvą dėl greitų mašinėlių ir svajojantį vieną dieną tapti dideliu Senna- dideliu lenktynininku, tai ‘Teisutis’ man analogiškai simbolizavo mažą/jauną faną: dar gerokai nepatyrusį bei ribotą žinių bagažą turintį bet žingeidų, trokštantį per naują informaciją ir diskusijas vis daugiau ir daugiau sužinoti apie dominantį dalyką (šiuo atveju F-1) ir tuo pačiu per žinias ir kokybišką bei ivairiapusį jų apsvarstymą siekiantį atrasti vis daugiau istorinės tiesos perlų. šis nickas man visada asociavosi ne su kažkuo, pretenduojančiu į visažinystę, bet su kažkuo, nuolat ieškančiu vis naujų ir naujų dalelių bei jų teisingos vietos toje milžiniškoje dėlionėje, kokia yra mano mėgstamiausių pilotų, kitų asmenybių karjeros, atskiri f-1 laikotarpiai ar net visa f-1 istorija; siekiant su laiku susidaryti vis tikresnį, teisingesnį tos dėlionės vaizdą.

 

Vėliau tavo gyvenimas pasisuko- išvykai gyventi svetur, jau kelis kartus buvai vieno geriausių visų laikų “Formulės-1” pilotų tėvynėje, kitose svarbiose vietose, bei esi dažnas festivalio Goodwoode svečias. Ar būdamas Lietuvoje galėtum tikėtis aplankyti tiek svarbių tau vietų?

D.M.: Geografiškai Lietuva yra vos už 2 val. skrydžio nuo mano dabartinių namų, laisva šalis kurios piliečius be didesnių apribojimų mielai įsileidžia pasisvečiuoti dauguma pasaulio valstybių, tad “buvimas” Lietuvoje tikrai nėra kliūtis norint aplankyti daugumą mano aplankytų vietų. Kitas klausimas, ar aš turėčiau pakankamus išteklius ir sąlygas tai daryti jeigu būčiau likęs gyventi Lietuvoje? Manau, kad ne. Baigęs studijas dar kelis metus bandžiau kažko siekti gimtinėje bet labai aiškiai įsitikinau kad aš neturiu savybių, reikalingų norint sėkmingai klestėti Lietuvoje, tuo tarpu Lietuvoje niekam nereikia/niekas nesiruošia mokėti pakankamai už tas savybes ir sugebėjimus, kuriuos galiu pasiūlyti aš. Be to, Lietuva yra gražus, bet nedidelis ir nuošalus Žemės kampelis su gerokai ramesniu gyvenimo ritmu nei karščiausiuose Europos ar pasaulio centruose. Tad kaip daugeliui jaunų žmonių visame pasaulyje visiskai natūralus pasirinkimas yra palikti saugius jaukius tėvų namus kaime ir vykti laimės ieškoti į didmiestį, taip man norėjosi ištrūkti iš saugios, pažįstamos bet pabodusios Lietuvos aplinkos ir pasinerti į didelį, nepažįstamą pasaulį kupiną begalės naujų, dar nepatirtų nuotykių ir galimybių. O autosporto fanui sunku būtų išsirinkti tinkamesnę šalį nei Anglija.
Nenuostabu, kad vos atvykęs stačia galva nėriau į tą nesibaigiancių malonumų jūrą, jau pirmais metais Anglijoje aplankęs per 20 skirtingų lenktynių savaitgalių, 10 įvairių trasų, keletą auto festivalių, o kur dar tarptautinės automobilių, motociklų ir autosporto parodos! Pamenu, tada labiausiai stebino ir džiugino lenktynių dalyvių prieinamumas fanams- visose varžybose (išskyrus Moto GP ir F-1) atviri pitlane, bet kuris fanas praktiškai neribotai gali stebėti pačią lenktynių virtuvę, susitikti ir bendrauti su visais jos dalyviais nuo lenktynininkų ir inžinierių iki komandų vadovų. Buvo sunku patikėti kad galiu gyvai pabendrauti su daugeliu tų žmonių, kurių karjeras praėjusius 10 metų prilipęs sekiau per Eurosport ir kurie iki tol atrodė labiau panašūs į kažkokius nepasiekiamus pusdievius nei į tikrus žmones. Tada, kai jau ėmiau apsiprasti ir manyti, kad įdomiausia jau pamatyta, senas geras bičiulis Darius Janušaitis, F-1 fanų judėjimo Lietuvoje pradininkas dar iš senų gūdžių priešinternetinės eros laikų, užrodė Goodwood Festival of Speed… Štai jau 8 metai aš nuolatinis šio unikalaus festivalio lankytojas, ir kiekvienais metais jam pasibaigus iškyla tas pats nuostabus jausmas, kad sutikau Kalėdų senį kuris išpildė visus mano norus juos kelis sykius padaugindamas. Tik 3 ilgų dienų ir vakarų praleistų grafo pievose visada būna gerokai per mažai kad tomis dovanomis iki soties prisimėgauti. Mano tvirta nuomone Goodwood yra vienintelis MUST DO BEFORE YOU DIE dalykas kuris tinka bet kurios sryties ar laikotarpio autosporto fanui. Nes tai unikali, vienintelė vieta pasaulyje, kurioje sykį per metus susirenka dauguma dar gyvų geriausių pasaulio lenktynininkų nuo F-1, ralio, LeMans, Indycar, Nascar legendų iki Moto GP, Isle of Man bei extreme žvaigždžių, apie 1000 įspūdingiausių visų laikų lenktyninių mašinų ir motociklų. Ir daugumą tų žvaigždžių galima ne tik gyvai pakalbinti atviruose boksuose, bet ir išvysti važiuojant su tais unikaliais bolidais, automobiliais ir motociklais trasoje! O kur dar milžiniška naujausių automobilių paroda, naujausių supercar paddockas, aktyvus ralio greičio ruožas miške, Red Arrows akrobatiniai skrydžiai, šimtai Bernie mokesčiais nesuvaržytų įvairiausios atributikos pardavėjų, muzikos koncertai ir kitos linksmybės…
Be abejo, vien šia maža gražia sala pasaulis nesibaigia, tad stengiuosi pakeliauti ir toliau. Mano pirmoji kelionė į Imolą dar gyvenant Lietuvoje seniai seniai buvo aprašyta ir f-1.lt forume. Pernai paminint Ayrtono Sennos 20-as žūties metines teko apsilankyti Imoloje antrą kartą, kuris gana netikėtai buvo ne mažiau įsimintinas nei pirmasis. Maloniai nustebino, kad ir praėjus 20 metų mano mylimo piloto gyvenimas ir jo palikimas domina, jaudina tiek daug žmonių. Apart A. Sennos paminėjimo Imoloje tą savaitgalį nevyko jokių kitų su lenktynėmis susijusių renginių, bet vien ketvirtadienį (Gegužės 1-ą) į trasą suplūdo 30-40 tūkstančių žmonių. Be abejo, pagal gražiausias italų tradicijas tai nebuvo liūdnas pačios tragedijos minėjimas, o gražus viso turiningo Ayrtono gyvenimo tiek lentynių trasose, tiek už jų ribų prisiminimas su didžiuliu laikinu muziejumi užėmusiu visus boksus ir naujas parodų sales virš jų, nuo ryto iki vakaro trunkančios spaudos konferencijos su dešimtimis įdomių skaitovų nuo žymiausių to meto f-1 žurnalistų, kartu lenktyniavusių lenktynininkų iki verslo partnerių bei jų prisiminimais bei daug kitų renginių.
Ir taip, įsimintiniausia man asmeniškai buvo prieš porą metų pagaliau įgyvendinta svajonė aplankyti Ayrtono Sennos tėvynę Braziliją ir konkrečiai su jo gyvenimu labiausiai susijusias vietas. Tiesa, kelionės planavimas gerokai užsitęsė dalinai todėl, kad netikėtai laimingo sutapimo dėka dalis mano norų išsipildė daug anksčiau. Viena mano svajonių kadaise buvo susitikti bent su dalimi A. Sennos šeimos ir ypač su jo seserimi Viviane Senna, kuri nuo pat Ayrtono žūties yra ‘Ayrton Senna Foundation’ vadovė. Būdamas jaunas, naivus ir nepatyręs tuomet nežinojau, kad Brazilijoje susitikti su ja būtų ne lengviau nei gauti audienciją pas šalies prezidentą . Bet… taip jau sutapo, kad atvykau į Angliją tais pačiais metais kai čia savo lenktynininko karjerą pradėjo Ayrtono sunėnas, Viviane sūnus Bruno Senna. Savo pirmo apsilankymo British F-3 etape metu su juo susipažinęs tapau ir jo fanu bei nuolatiniu F-3 etapų lankytoju, o Viviane Senna beveik kiekvienam etapui atvykdavo palaikyti savo sūnaus, tad turėjau nemažai progų ją susitikti. Taip pat paddoke nuolat svečiuodavosi ir Bruno sesės, tad kaip tuo metu juokavau, užuot man vykus į Braziliją “mano Brazilija” atvyko pas mane. Žinoma, nuo tų laikų daug vandens nutekėjo, Bruno turėjo sėkmingą karjerą GP2 ir ne tokią sėkmingą karjerą F-1, o mano laikinai nurimęs noras aplankyti “Šventąją Žemę” vėl iškilo visu stiprumu. Ką pagaliau ir įgyvendinau prieš porą metų. Be ilgo ir kruopštaus pasiruošimo renkant sunkiau prieinamą informaciją prieš kelionę, mane taip pat visos tos kelionės metu beveik stebuklingai lydėjo neįtikėtina sėkmė: nuolat atsiduriant tinkamu laiku tinkamoje vietoje, beveik atsitiktinai sutinkant tinkamus žmones ir tiesiog prieš nosį atsidarant durims kurios paprastai eiliniams mirtingiesiems kaip aš būna uždarytos. Tad ir po didžiulių lūkesčių ta kelionė suteikė gerokai daugiau nuostabių įspūdžių nei tikėjausi. O pirmos kelionės metu patirti neišdildomi įspūdžiai ir įgytas būrys naujų gerų draugų lėmė, kad apsilankymas Brazilijoje kaip ir Goodwood Festival of Speed tapo mano kasmetinio “must do” sąrašo prioritetais, kuriuos su malonumu vykdau ir toliau.

 

Kokie tavo tolimesni planai? Vietos, kurias norėtum aplankyti?

D.M.: Apskritai neesu iš tų kurie savo gyvenimą susiplanavę toli į ateitį. Viską kas yra toliau nei vieni metai į priekį aš linkęs vadinti svajonėmis ir vizijomis o ne planais. Turiu planą/ norą/ svajonę išmokti daugiau kalbų, pirmiausiai portugalų. Dėl lankytinų vietų, turbūt trumpesnis sąrašas būtų vietų kurių nenorėčiau aplankyti. Artimiausi norai būtų vėl pakeliauti po pietinę Portugaliją, geriausia su motociklu, ir trackdays su rimtu trackdays auto Spa. Kalbant apie tolimas vizijas, jei teks sulaukti senatvės, norėčiau ją praleisti šiltai: jei leis finansai įdealu būtų namelis Brazilijos pajūry. Jei ne- tiktų ir Ispanijos ar Portugalijos Pietūs.

 

Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant- trumpai prisistatyk skaitytojams- kas/is kur/ kodel/ kaip/ kam?

D.M.: Darius a.k.a. ‘Teisutis’, gimiau ir pirmus 18 metų praleidau Kaune, vėliau 7 metus studijavau/dirbau sostinėje, po ko palikaus gimtą lizdą ir iškeliavau laimės ieškoti Anglijon. Čia ilgą laiką buvau apsistojęs mažame vidurio Anglijos miestelyje davusiame pasauliui du didelius žmones- mokslininką Izaoką Niutoną ir “Geležinę Ledi”, o paskutinius kelis metus gyvenu, dirbu, pramogauju viename gražiame Pietų Anglijos kurorte, kuriame pasak oficialių apklausų gyvena laimingiausi šios salos žmonės.

 

Ne tik apie F-1…

Kada ir kodėl susidomėjai būtent Formule-1?

D.M.: Sunku “atkasti” konkretų momentą, bet puikiai prisimenu kad kai 1992-ais RTV pradėjo tiesiogines F-1 transliacijas aš, būdamas vienuolikos, jau prilipęs sekiau kiekvieną momentą ir jau tiksliai žinojau kas mano favoritas. Dar atsimenu kad 1991-ais sekmadieniais vakare kantriai atkęsdavau visą panoramą kad sulaukčiau sporto naujienų ir sužinočiau, ar tą savaitgalį buvo F-1 etapas ir jeigu taip, kaip sekėsi tam šauniam vyrukui su geltonu šalmu pilotuojančiam Marlboro spalvų bolidą. Dar atsimenu 1990-ųjų žinias, kai būdamas mažas nelabai supratau, kaip čia yra, kad du lenktynininkai susidūrė ir nebaigė lenktynių, kad bus dar vienos lenktynės, bet vienas iš jų jau tapo čempionu, ir po to skaitytus straipsnius spaudoje, po kurių tapo aiškesnė čempioną nulemianti taškų skaičiavimo sistema. Pirmieji skaityti straipsniai manau buvo apie 1989-uosius. Iki jų, pamenu kaip vaikystėje dar prieš išmokstant skaityti akimis ryjau bene vienintelį sovietinėje Lietuvoje langelį į tą uždraustą vakarų autosporto pasaulį- čekišką ‘CM’ (Cvet Motorov) dvisavaitinį žurnalą. Nors tada mano vaikiškas akis daug labiau traukė spalvingi ralio automobiliai o ne F-1 bolidai. Šiaip šeimoje nors įvairūs sportai buvo poluliarūs bet autosportu ir ypač F-1 iki manęs niekas nesidomėjo. Tiesa, mano domėjimasis autosportu niekada neapsiribojo vien F-1, ypač vaikystėje aš buvau labai didelis WRC gerbėjas, taip pat žiedinių motociklų, Dakaro ralio, kėbulinių lenktynių ir t.t.. Nemažą dalį savaitgalio praleisdavau per kabelinę tv rydamas akimis visas iš eilės rodomas lenktynes ir kiek galėdamas domėdamasis kas, kaip, kodėl. Tiesa, F-1 buvo pati pati… gal dėl didžiausio greičio, gal dėl variklių garso, gal dėl aplink ją tvyrojusios pompastikos, o gal tiesiog todėl kad iš visų įvairiuose čempionatuose turėtų favoritų velniai žin kodėl man, tada dar visai vaikui, labiausiai rūpejo kaip sekasi tam, kuris lenktyniauja F-1.

 

Kokius kriterijus išvardytum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė būtent tau?

D.M.: Istorija, tradicijos, kurie visada ėjo koja kojon su moderniausiomis technologijomis ir nuolatiniu kitimu, nesustojančia evoliucija. Tiesiog žinojimas, kad tai ką matau trasoje TUO METU yra patys geriausi pilotai pasaulyje lenktyniaujantys pačiais geriausiais, moderniausiais bolidais. Viršūnių viršūnė, tiesiog autosporto karalienė.

 

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų tau patinka būtent jis? O kokios jo savybės nepatinka?

D.M.: Manau iš ankstesnių atsakymų visiems ir taip aišku, tai Ayrtonas Senna. Sakyti kad jis tiesiog mėgiamas pilotas tai nieko nepasakyti. Jis be jokių abejonių labiausiai mano gyvenimą įtakojęs asmuo neskaitant mano šeimos. Praktiškai neįmanoma trumpai apibudinti kodėl jis toks ypatingas, kad patraukė ne tik mane bet tiek daug žmonių visame pasaulyje, dalis kurių niekada nesidomėjo ne tik F-1 bet ir jokiu autosportu ar išvis sportu, ar dalis kurių net nebuvo gimę jo lenktyniavimo laikais. Virš šimto knygų, tūkstančiai straipsnių yra prirašyta bandant analizuoti ne tik jo karjerą F-1 bet ir jo asmenybę plačiau, atrodytų ką dar naujo galima apie jį sužinoti, tačiau pasak pačių artimiausių jį supusių žmonių, pvz. G. Bergerio, plačiai viuomenei vis dar prieinamos tik nedidelės nuotrupos to didelio pasaulio kuris slėpėsi po vardu SENNA. Vienas dalykas yra akyvaizdus- kažkam, nuolat siekiančiam sužinoti vis daugiau ir daugiau apie dominantį dalyką, vargiai bau pavyktu surasti įdomesnį objektą tyrinėjimams nei Ayrtonas Senna ne tik F-1, bet galbūt ir viso sporto istorijoje. Tad labai sunku trumpai išrinkti tas savybes kurios būtų pačios pačios, nes A. Sennos išskirtinumas būtent tai, kad jis buvo neprilygstamas rinkinys VISŲ idealiam lenktynininkui reikiamų ingredientų, “užtiunintų” iki maksimumo. Čia paminėsiu tik pora iš tų savybių : 1) Plačiojoje spaudoje Sennos pravardė buvo ‘stebukladarys’, ir tam buvo labai rimtas pagrindas- dažnai ne tik specialistai ir varžovai, bet net jo paties mechanikai ir inžinieriai nesuvokdavo, kaip ir iš kur jis sugebėdavo išgauti tą papildomą dalelę greičio, kuris pagal visus fizikos dėsnius rodės jau pranoko maksimalias net teorines turimos technikos galimybes. Vienintelis likęs įmanomas paaiškinimas tebudavo: stebuklas! 2) Gerokai siauresnėje, giliau “bekapstantiems” fanams ir specialistams skirtoje spaudoje Senna dažnai buvo vadinamas “F-1 filosofu”. Nes joks kitas jo kartos pilotas nei iš tolo nebuto toks intelektualus ir taip giliai “kapstęs” ne tik f-1 ir techniniais, bet ir platesniais, socialiniais, moraliniais, politiniais ir kitais gerokai plačiau nei mažas f-1 pasaulis apimančiais klausimais. Savybės kurios nepatinka? Kol kas dar neteko tokių aptikti, tiksliau jeigu Senna turėjo silpnų pusių savo ankstyvose karjeros stadijose, tiek kartinguose, tiek žemesnėse formulėse, tiek karjeros F-1 pradžioje, dėka nuolatinės savianalizės ir didžiulių pastangų tobulėti jis jas visas įveikdavo ir paprastai ta sritis kuri kažkada buvo jo silpnybe, tapdavo dar vienu galingu ginklu jo didžiuliame arsenale. Atskirai galėčiau paminėti perfekcioanizmą. Senna buvo absoliutus perfekcioanistas ir tai galbūt kai kada trukdė jam tiesiog žmogiskai pilnai pasidžiaugti ta milžiniška profesine ir asmenine sėkme kurią jis jau buvo pasiekęs. Bet kartu būtent ši savybė netgi pasiekus ir įsitvirtinus pačioje viršūnėje vertė Senną niekada nesustoti ir nuolat tobulėti, kas lėmė kad kiekvienais metais jis dar patobulėdavo tiek kaip pilotas, tiek kaip verslininkas, tiek kaip žmogus apskritai. To rezultatas? Paskutinio savo pilno sezono metu, 1993-aisiais, jis buvo nuostabesnis nei bet kada anksčiau: su visiskai nekonkurencingu 3 metų senumo varikliu, turinčiu iki 200 AG mažiau už 5-6 geriausias tų metų ekipas, jis sugebėjo iškovoti 5 pergales iš 16 GP. Stebuklas, kuriam vargu ar pavyktų surasti analogų visoje F-1 istorijoje. Kas gali tai pranokti? Well, kai ‘CAR’ žurnalas paprašė Rono Deniso prisiminti patį įspūdingiausią, labiausiai jį pribloškusį Sennos karjeros momentą, jis įvardijo ne vieną iš 35 kartu iškovotų pergalių, net ne 1993-ius, o … 1994-us. Taip, pasak Rono, visi ankstesni Sennos pasiekimai jo akyse nublanko prieš fantastiškas, tiesiog neįtikėtinas 3 Pole Position, kurias Senna iškovojo iki žūties 1994-aisiais su tuo beviltisku nevaldomu Williams bolidu, kuris tuometinėje ankstyvoje tobulinimo stadijoje pasak jo nei iš tolo nebuvo pajėgus kovoti dėl aukščiausių pozicijų.

 

Kokią komandą palaikai bei dėl kokių priežąsčių?

D.M.: Kaip ir neturiu komandos kuri kaip pati komanda, pats vardas ar idėja būtų tokia svarbi, kad ją palaikyčiau. Be abejo, yra komandų, kurios ilgesniais ar trumpesniais f-1 istorijos laikotarpiais man kelia dideles simpatijas, bet visada tik kaip namai individų ar žmonių grupių, kuriais aš išties žaviuosi. Kaip senoji Lotus, kuri man yra Colinas Chapmanas, kaip Williams, bet vėlgi išties Frenkas su Headu, kaip Red Bull, kuri man išvis nekeltų jokių emocijų jei ne milžiniškas Newey genijus, ar Honda, kuri vėlgi tebūtų pilka bedvasė korporacija jei ne mr. Soichiro Honda, po kurio mirties 1991-ųjų rugpjūtį Honda niekuomet nebebuvo tokia kaip anksčiau.

 

Ką pakeistum kad Formulė-1 taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip show žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

D.M.: Grynai teoriškai nuolatinės lenktynininkų rotacijos per visas komandas kas etapą idėja man atrodo itin patraukli, nes sezono pabaigoje asmeninės įskaitos lentelė daug geriau atspindėtų kuris pilotas išties buvo geriausias. Praktiškai gi manau tai beveik neįgyvendinama dėl komercinės F-1 pusės. O šiaip iš per TV F-1 stebinčio fano pozicijų mane visai tenkina pastaraisiais metais matomas vaizdas, ir ypač gana efektyviai vykdomi pokyčiai siekiant išlaikyti F-1 pozicijas autosporto viršūnėje. Kitas dalykas kad nuolat orientuojantis į didžiules tv auditorijas praktiškai visai užmirštami žiūrovai trasose, ko pasekoje man kaip 3 dienas trasoje F-1 atvykusiam stebėti sirgaliui , F-1 savaitgalis yra vienas nuobodžiausių renginių. Problemą tikrai galima spręsti, tam yra nemažai individualių labai teigiamų pavyzdžių nuo kadaise BMW turėto mobilaus technologijų ir pramogų centro iki Silverstone po lenktynių vykstančio tradicinio koncerto su gyvais interviu ant scenos su daugeliu pilotų. Bet apskritai norėtųsi gerokai didesnių jungtinių pastangų tiek iš trasos savininkų, tiek iš komandų ir komercinių teisių savininkų. Kol kas aš manau kad priešingai nei TV žiūrovams, F-1 lankytojams pateikiamas produktas nepateisina už jį prašomos kainos, tad F-1 paprastai stebiu per TV, daug mieliau savo laiką kelionėms ir pinigus leisdamas lankydamas kitas lenktynių serijas ar autosporto festivalius tokius kaip Goodwood FoS, Revival ar Silverstone Classics.

 

Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Eclestono (juk tai kažkada įvyks)?

D.M.: Nematau didelių bėdų su F-1 valdymo modeliu. Ypač po to, kai su nauju FIA vadovu jie ėmė daug labiau paisyti F-1 dalyvių ir sirgalių norų, o ne Bernie užgaidų. Gal tolygesnis pinigų perskirstymas tarp komandų suteiktų F-1 daugiau stabilumo ir net kiek pagelbėtų pavienodinant komandų pajėgumus, bet neesu tikras kad to išties reikia. F-1 kaip ir visur kitur visada kažkas bus priekyje, kažkas gale, kažkas džiaugsis riebiu pelnu, o kažkas bus priverstas uždaryti nusivažiavusią kontorą ir išsipardavęs ieškoti kitos veiklos, kurioje bus gabesnis nei F-1.
F-1 be Bernie? Laukiu nesulaukiu pamatyti. Iš dalies, kad tai bus nemažas sukrėtimas ir turėtų būti tikrai nenuobodu stebėti visas tuo metu užvirsiančias politines batalijas. Nebent Bernie per trumpą laiką sugebės paruošti labai stiprų savo palikuonį, kuo aš šiuo metu labai abejoju. Iš dalies dar ir todėl, kad kaip ir daugelio diktatorių atveju F-1 jau dabar kenčia nuo to, kad diktatoriai paprastai pasitraukia/nuverčiami gerokai per vėlai. Tai visiskai nereiškia, kad Bernie apskritai buvo blogas diktatorius- manau kaip toks, jis buvo vienas labiau vykusių ir suteikė F-1, bent jau komercinei pusei, jei ne augimą tai bent jau gana nemažą stabilumą. Bet kartu savo labai stiprios, linkusios labiausiai paisyti savo asmeninės vizijos asmenybės pasekoje Bernie užgniaužė ir daugybę labai pajėgių bei kūrybingų asmenybių bei įdėjų. Taip pat man asmeniškai niekada nekėlė abejonių kad galbūt dėl Bernie narciziškumo jam niekada nerūpėjo F-1 ateitis po jo. Greičiau net priešingai- iš daug ko sprendžiant idealiausias Bernie scenarijus būtų F-1 griūtis neužilgo po jo pasitraukimo, kas tik sustiprintų mitą (klaidingą) kad F-1 didybė laikėsi tik Bernie genijaus dėka. Esu beveik tikras kad taip neivyks, laimei pastarųjų metų įvykiai kiek susilpnino Bernie įtaką. Sprendžiant iš jo pastarųjų metų pasisakymų, senatvė pagaliau atsiliepia jo šiaip jau fantastiškai aštriam protui ir gebėjimui priimti teisingus sprendimus. Nors… tikrai nedrįsčiau lažintis, kad tai nėra viso labo Bernie bandymas eilinį sykį išdurti… be abejo ne mus, “sofos ekspertus”, bet kažkuriuos iš tų didelių kostiumuotų dėdžių, savo nelaimei atsidūrusių kitoje barikadų pusėje.

 

F-1 fanas/žiūrovas/gerbėjas-apibudink jį. Ar tu irgi toks?

D.M.: F-1 gerbėjų ratas toks pats platus bei įvairus kaip ir pati žmonija- nuo treninguoto gezo, gasdinančio kaimynų bobutes savo kiauru duslintuvu, plikų padangų žviegimu ir triaukščiais keiksmažodžiais bei sergančio už tuos kietus bachūrus kurie kartais pasidaužydami ir pasilazdavodami gainiojasi su formulėmis trasose, iki pasaulio šachmatų čempiono, mokslo šviesuolių ar verslo gigantų, kuriuos traukia F-1 kompleksiškumas persipynęs su nuolatine dinamika. Kažkur tarpe telpa beveik visi kiti įmanomi tipažai, kartu su dideliu būriu šiaip jau sportams paprastai abejingų merginų ir moterų, kurias traukia tiek F-1 ‘glamour’ pusė bendrai, tiek atskirai jauni, gerai treniruoti, labai gerai uždirbantys ir dėl F-1 specifikos daugeliu atvejų intelektualesni už daugelį kitų sportininkų F-1 pilotai. Kadangi iš esmės F-1 savo interesų nišą gali atrasti beveik bet koks zmogus tai taip, aš irgi toks, kažkoks, kažkur šioje įvairiausių tipų minioje.

 

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrigęs atmintin? Ar jis buvo toks svarbus, kad galbūt įtakojo tavo asmeninį gyvenimą?

D.M.: Iš daugybės įvykių įstrigusių mano atmintin be abejo pats stipriausias yra 94-ųjų Gegužės 1-oji. Kadangi kaip jau minėjau Ayrtonas Senna yra labiausiai mano gyvenimą įtakojęs žmogus už mano šeimos ribų, žinoma, natūralu kad jo žūtis kaip sudėtinė viso ‘Senna’ paveikslo dalis taip pat buvo tos įtakos dalimi.

 

Įdomiausia F-1 pasaulio asmenybė (istorinė ar dabarties) Ir , aišku, kodėl?

D.M.: Visų pirma Senna. Manau šiek tiek jau atakiau į “kodėl” kiek aukščiau. Dėl savo kompleksiškumo F-1 apskritai kupina daugybės įdomių, neeilinių asmenybių. Norėčiau išskirti ir paminėti dar vieną man itin įsimintiną ir velniškai įdomią asmenybę, galbūt mažiau žinomą jauniausiajai F-1 kartai: Jo Ramirez. Kodėl? Todėl kad jis praleido autosporte virš 40 nepaprastai turiningų ir įdomių metų, o jo autobiografija yra nuostabiausia odė visam XX amžiaus antros pusės žiedinių lenktynių pasauliui. Todėl, kad šis žmogus su didžiule širdimi ir nei lašelio savanaudiškumo buvo įdomus pavyzdys kad tokie žmonės taip pat gali sėkmingai išgyventi ir klestėti šiame išbadėjusių piranijų katile, kurio tipiniais atstovais paprastai vaizduojami tokie kraštutiniai despotiški individualistai kaip Bernie ar R. Denisas. Po J. Ramirez pasitraukimo iš aktyvios veiklos aš jaučiau tarsi mirė ne tik visa McLaren, bet ir didelė dalis F-1 sielos.

 

Kaip manai- kuo F-1 gali būti įdomi verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo?

D.M.: F-1 kaip ir dauguma kitų profesionalių sportų jau pati savaime kartu yra ir milžiniškas verslas. Autosportas tokiu tapo netgi anksčiau nei daugelis kitų sportų, nuo to laiko kai tarpusavyje varžytis ėmė ne vien pavieniai technikos entuziastai, bet ir auto gamintojai. Dabartinis autosportas pats savaime yra ir didelė pramonės šaka, kas ypač akyvaizdu čia, Anglijoje, kur vien iš su autosportu susijusios gamybos, paprastai vadinamos tiesiog ‘F-1 industry’, nors apimančios gerokai platesnę veiklos sferą nei vien F-1 bolidų komponentų gamyba, gyvena dešimtys tūkstančių žmonių. Be abejo, F-1 gana specifinė verslui arena. Kaip reklaminė bazė ji gali dominti tik stambias kompanijas, bet kaip platesnė veiklos arena ji suteikia galimybių netgi smulkiam verslui ar individualiems asmenims, nuo komponentų gamybos ir tiekimo komandoms, kuo paprastai užsiima dešimtys ar net šimtai specializuotų mažų ir vidutinių įmonių, iki suvenyrų, atributikos pardavinėjimo internete ar maisto tiekimo fanams lenktynėse.

TO BE CONTINUED…