Papasakok trumpai apie save, kitaip tariant – prisistatyk skaitytojams – kas / iš kur / kodėl / kaip / kam? 🙂

V.Š.: Esu Yes, gimiau ir užaugau Panevėžyje, jau >15 metų gyvenu
Vilniuje. Gyvenime dirbu, pramogauju, leidžiu laiką su šeima ir ne su šeima,
manau, man labai pasisekė tuo atžvilgiu, kad nuobodžiauti neturiu kada.

Viskas apie F-1

Kada ir kodėl susidomėjai būtent “Formule-1”?

V.Š.: Tikrai nepamenu, kiek buvo metukų kai per TV sporto žinias
pranešė apie avariją lenktynių pirmame posūkyje, po kurios abu incidento
dalyviai nebegalėjo tęsti kovos, tačiau vienas iš jų tapo čempionu. Suklusau,
nes skambėjo nelogiškai: baigi lenktynes vos pradėjęs, o tampi nugalėtoju.
Tai buvo pirmoji žinutė apie F-1 mano smegeninėje. O kažkuriam Rusijos
kanalui pradėjus rodyti F-1 transliacijas, tapau nuolatiniu žiūrovu, greitai
peraugusiu į fanus 🙂

Kokius kriterijus išvardintum, dėl kurių F-1 yra išskirtinė būtent tau?

V.Š.: Pirmaujančios technologijos. Greitis (dabar sumažėjęs, bet tikiu,
tai laikina). Geriausi iš geriausių lenktynininkai, technikai ir vadovai.

Ar turi mėgstamiausią F-1 pilotą ir dėl kokių bruožų tau patinka būtent jis? O kokios jo savybės nepatinka?

V.Š.: Iš istorijos, nes neturėjau galimybės tiesiogiai stebėti visų jų
kovų: G. Villeneuve ir A. Senna. Iš „mano kartos“ – J. Villeneuve. Iš
dabartinių – L. Hamiltonas. Turbūt pastebėjai, kad visus pirmiausia
vienijantis bruožas – jie kovotojai iki kaulų smegenų. Jie „nučiuožę“ dėl
greičio. Daugiausia minusų mano akimis turi Hamiltonas – dėl savo rap/show
aplinkos ir kartais atitinkamo elgesio, dėl marketinginių kalbų ir paverkšlenimų. Pirmieji trys visada rėždavo tiesiai ką galvoja ir savo žodžių neišsižadėdavo. Tai irgi geras bruožas, gaila, šiandieninėje F-1 praktiškai nebesutinkamas.

Ką pakeistum, kad „Formulė-1“ taptų įdomesnė kaip sportas ir kaip šou žiūrovams, bet kartu įdomi lenktynininkams ir patraukli rėmėjams?

V.Š.: Mažiau pagalbų pilotams (techninių ir iš kito komandos personalo
pusės), daugiau greičio posūkiuose, daugiau asmenybių (ar sąlygų pilotams
laisvai demonstruoti savo asmenybes). To pilnai pakaktų.

Ką manai apie F-1 valdymą bei verslo modelį? Kaip atrodys F-1 po Bernie Ecclestone‘ o (juk tai kažkada įvyks)?

V.Š.: Sukasi labai dideli pinigai. Po Bernie arba kažkas sugebės viską
perimti ir išlaikyti, arba suinteresuotieji savo dalimi viską išsidraskys po gabaliuką. Vis dėlto esu optimistas – F-1 turi tokią pridėtinę vertę, kad būtų pernelyg nuostolinga ir neekonomiška leisti jai išnykti. Tie, kas gali prieiti prie F-1 resursų, neabejotinai tai supranta ir nekirs aukso kiaušinius dedančios vištos.

F-1 fanas / žiūrovas / gerbėjas – apibūdink jį. Ar tu irgi toks?

V.Š.: Intelektualus, azartiškas, novatoriškas. Taip, aš toks 🙂

Koks F-1 istorijos momentas ar įvykis tau yra labiausiai įstrįgęs atmintin? Ar jis buvo toks svarbus, kad galbūt įtakojo tavo asmeninį gyvenimą?

V.Š.: A. Senna žūtis. Sunku pasakyti, kiek tai galėjo įtakoti mano
gyvenimą, bet kažkokią netiesioginę įtaką tikrai turėjo -kaip ir viskas, kas
vyksta apie mus.

Kaip manai – kuo F-1 gali būti įdomi verslo žmogui? Kokias paraleles matai tarp F-1 ir verslo?

V.Š.: Pirmiausia, F-1 ir yra verslas 🙂 Juk verslas yra veikla, kai
darydamas tai, ko reikia kitiems, gauni iš to finansinę naudą, ar ne? O
sėkmingiausias verslas yra tada, kai tu sugebi įtikinti kitus, jog jiems
reikia to, ką tu darai. Ir tai yra F-1.

Kokį automobilį pats vairuoji ir kodėl būtent šį? Ar yra kokia įdomi
pasirinkimo/įsigijimo istorija? Gal
esi kokio nors autogamintojo gerbėjas?

V.Š.: Ilgą laiką buvo ištikimas Accord modeliui – per mane praėjo net
trys jų kartos. Bet pernai persėdau prie Porsche Cayenne. Juokaudavau, kad
kai būsiu senas, turtingas perdyla, vairuosiu Porsche. Gavosi kiek anksčiau 🙂

Ar mėgsti greitį? Kaip ir kur realizuoji šį potraukį?

V.Š.: O kas iš mūsų nemėgsta? 🙂 Aišku, geriausia tai realizuoti
atitinkamai pritaikytose vietose, bet nemeluosiu tau, kartais pasitaiko
„nutrūkti“ tiesiog gatvėse ar vietiniuose keliuose. Ir pridėkime ranką prie
širdies – visi taip darome. Pamenu, vienas buvęs lenktynininkas, puikiai
žinomas savo saugaus vairavimo patarimais (beje, geriausiais toje srityje),
iš Suvalkų į Kauną ir atgal sulakstė per ~1,5 val. 🙂 Svarbu turėti tinkamus įgūdžius, techniškai
tvarkingą automobilį, adekvačiai įvertinti aplinką, kad tas greitis būtų nors
ir didesnis, bet saugus. Būtina skirti didelį greitį nuo nepamatuotai didelio
greičio – nes tai jau nepateisinama.

Kaip pasukai lenktynininko-mėgėjo keliu? Ko išmokai išgyvenęs šį etapą t.y. kaip jis įtakojo tavo gyvenimą pastarąjį ~dešimtmetį?

V.Š.:Tai sutapo su GO-1 pradžia. Buvo sunkus gyvenimo periodas,
norėjosi prasiblaškyti, žinojau, kad yra tokia Plytinė, kur gali eilinis
žmogelis kartingu pravažiuot, bet vienam buvo baisoka, todėl parašiau F-1.LT
forume, kas norėtų. Keletas atsišaukė (jie vėliau sudarė startinį GO-1
branduolį), o man to pirmojo pasivažinėjimo užteko, kad iškart užsikabliuočiau.
Tik nėra jokio „išgyvenęs šį etapą“ – iki dabar dalyvauju įvairiuose kartingų
turnyruose 🙂

Kita pusė

Ar tavo profesija / išsilavinimas sutampa su tavo dabartine veikla? Papasakok
plačiau, jei nesutampa.

V.Š.: Esu ekonomistas, vadovauju verslui – lyg ir sutampa.

Tavo verslas / darbas. Kodėl? Kuo jis „veža“?

V.Š.: Dirbame su rezervinės energijos šaltiniais ir
avarinio/nepertraukiamo maitinimo įranga. Veža, nes tai techninė sritis, kur
nuolat vyksta technologijų tobulinimas, naujovių diegimas, kitaip tariant,
nuolatinis progresas. Taip pat didelį pasitenkinimą teikia žinojimas, kad ir
mūsų pastangų dėka kažkur įvykus elektros tinklų avarijai, neužges šviesos
operacinėje, neišsijungs ryšių įranga, nenutrūks duomenų srautas, neatsijungs
serveriai ir t.t. Esame taip pripratę prie daugybės civilizaciją palaikančių
technologijų veikimo, kad kol viskas veikia, net nesumąstome, kaip jos
priklausomos nuo energijos tiekimo. Na, tai mes ir esame tam, kad jūs
nesusimąstytumėte 🙂

Tavo hobby? Kuo jis susijęs su F-1? O su tavo asmenybe?

V.Š.: Vertinu įvairiapusišką gyvenimą, neprisirišant prie vieno ar
kelių hobby. Didelę reikšmę skiriu sportui: dukart per savaitę individualios
muaythai treniruotės, dar bent dukart – treniruoklių salė, jei lieka laiko –
prasibėgu, vasarą dviratis, o dar kartingai irgi juk sportas – žodžiu, esu
stipriai atitolęs nuo nacionalinės „sofos krepšinio“ sporto šakos 🙂 Kiti
pomėgiai: autosportas, (pirmiausia, žinoma, F-1), mūsų šuniškasis draugas
Džojis, kelionės, technologijos, politika, geri filmai… Tenka kruopščiai
paskirstyti laiką, bet jau dabar aišku, kad gyvenimas per trumpas išbandyti
viską, ko norisi, o para per trumpa, viskam suspėti. Ir esu labai dėkingas
savo Jurgai, kad ne tik mane tokį pakenčia, bet ir daugeliu atveju palaiko
visus mano pomėgius. Aišku, ir pačiam reikia neužsimiršti, kad svarbiausia
yra šeima, ir jai turi būti skirta daugiausiai laiko.

Kokius bruožus vertini žmonėse? Kalbu tiek apie draugus, šeimą, tiek ir apie verslo partnerius ar kolegas?

V.Š.: Patikimumą.

Kokie žmonės padarė didžiausią įtaką tavo gyvenimui?

V.Š.: Sunku būtų išskirti kažką konkrečiai. Pirmiausia, žinoma, įtaką padarė
tėvai ir artimesni draugai. Bet taip pat ir rašytojai, kurių knygas graužiau
vaikystėje, filmų herojai (vieną galėčiau išskirti kaip ypatingai įsirėžusį į
atmintį – J.P. Belmondo filme „Profesionalas“. Labai norėjau būti į jį
panašus 🙂 ), istorinės asmenybės, sportininkai ir kiti žymūs žmonės, kuriais
labiau domėjausi – visi daugiau ar mažiau prisidėjo prie asmenybės
formavimosi.

Įdomiausia istorinė asmenybė, su kuria norėtum susitikti. Ko paklaustum / apie ką norėtum pasikalbėt?

V.Š.: Vytautas Didysis. Būtų nepakartojama iš pirmų lūpų išgirsti tikrą
istoriją, kaip apsuptam priešiškos aplinkos pasiekti tokių milžiniškų rezultatų
visos valstybės mastu. Mes žinome tuos pasiekimus, bet labai mažai žinome
tikrų faktų apie juos sukūrusį žmogų.

Tiesa, dar papasakočiau, kad jo pradėta mada – persirengti moterimi
bėgant iš nelaisvės – iki šiol nepamiršta. Tik truputį išsigimė, ir tokie
pasekėjai kaip dainuojančios ar šokančios Europos ir
Lietuvos „įžymybės“ persirengia, tačiau ne tik kad niekur nebėga, bet ir
atgal persirengti pamiršta 🙂

Kaip apibūdintum sėkmę ir kaip – laimę?

V.Š.: Sėkmė gal labiau tam tikras momentas, atsitiktinumas, tas
paskutinis akmenukas, nusvėręs situacijos svarstykles tau palankia kryptimi.
O laimė – tai jau dalykas labiau kompleksinis, sudėtingesnis. Ir jei sėkmei
laimė nėra būtina, tai laimė negalima bent be trupučio sėkmės.

Ką gali atleisti, o ko – ne?

V.Š.: Atleisti galiu daug ką, bet niekada niekšybės.

Tavo stipriausia ir silpniausia savybės

V.Š.: Gyvenime padeda atkaklumas, principingumas, išradingumas, logika. Kartais koją pakiša karštakošiškumas, diplomatijos stoka aštresnėse situacijose.

Kuo būtum, jei galėtum rinktis?

V.Š.: Vytautu Didžiuoju II 🙂

Netikėta interviu pabaiga – tavo klausimas interviueriui:

V.Š.: Arūnai, neįmanoma nepastebėti, kad tavo publicistika, apžvalgos
ir straipsniai (taip pat ir interviu 🙂 ) darosi vis profesionalesni. Ar tai reiškia, kad matome, ar greitai pamatysime naują karjeros posūkį į žurnalistiką?

AF1: Niekad nežinai kas ten už posūkio (dienos, savaitės, mėnesio,
metų…), tačiau jokių planų, susijusių
su žurnalistika kol kas neturiu. Tiesa, jaučiu didelę pagarbą vienam
geriausių visų laikų žurnalistų ir interviuerių Vladimirui Pozneriui (jei
tokį pažįsti) – žmogus labai įdomus, tiek savo kilme, tiek mentalitetu, tiek
savo laidų turiniu. Jis man padarė kažkokią įtaką. O kiek giliai – nežinau 🙂

Ir dar vienas klausimas, jei galima 🙂 Ką tik atšventėme didžiąsias metų šventes, tad klausimas dalinai su jomis susijęs: kokią pačią geriausią dovaną gyvenime esi gavęs?

Ačiū!

AF1: Klausimas sudėtingas. Daiktų nevertinu, kokie jie bebūtų brangūs ar įspūdingi. Manau, geriausią gyvenimo dovaną gavau/išsikovojau prieš ~20 metų – jos vardas Alina. Veliau jau kartu pasigaminome dvi dovanas, vienai jau 14 (sūnus), kitai tuoj sukaks 4 (duktė). Kol kas – tiek 🙂