Sveiki, kolegos!

Jau antrą savaitę po truputuką skaitau tokio Tomo Bowyero knygą, kuri yra užvadinta “No Angel. The Secret Life of Bernie Ecclestone” (galima ją įsigyti, pvz, Amazone).
Knyga velkanti. Realiai. (NB Dėkoju Vytui už rekomendaciją ir už pačią knygą!!!) Kiek supratau, Ecclestone’as nebuvo prieš jos spausdinimą, o beruošiant šį kūrinį pats Mr. E dalyvavo ir komentavo vieną ar kitą faktą, kaip ir daugelis kitų “Formulės-1” pasaulio atstovų.

Knygoje, iš esmės, nupasakojama Bernardo Charleso Ecclestone’o istorija nuo mažų dienų iki pačių mūsų laikų. Kalbant apie F-1 – šiam kūriny yra apstu įdomių faktų ir momentų, kurie dažniausiai (jei ne visuomet) likdavo už kadro ir neprasisprausdavo iki mūsų – paprastų šio sporto gerbėjų.
Rašoma apie tai, kaip “panešiotų” automobilių pardavėjas tapo vienu turtingiausių ir įtakingiausių žmonių Britų salyne ir, savaime suprantama, F-1 bosu, be kurio net musė neturi teisės nutupti kokios nors komandos garaže Grand Prix savaitgalio metu…

Taigi, pamąsčiau, kad būtų visai neprošal pasidalinti su jumis įdomiais momentais, kurie nupasakoti šioje knygoje. Turėdamas laiko, vis mestelsiu po ištrauką ar kelias, o kam labai niežti rankos (ar akys?) – galite knygą nusipirkti tiek hard tiek e-versijoje. Kas yra labiau apsukrus, e-versiją net gali rasti “for free” 😉
NB Čia yra toks trumpas, bet teisingas jos review.

Taigi, pirmas gabalėlis apie Niki Laudos derybas su Bernie 1978 m. sezono pabaigoje, kai Lauda, perėjęs į Bernie vadovaujamą “Brabham” iš “Ferrari”, nekovojo dėl titulo dėl prastokos “Brabham” technikos, tačiau kitam sezonui Niki, kaip dukart čempionas, norėjo gerų finansinių sąlygų…

[…]
Dalinai siekdamas atpildo dėl savo nusivylimo, Lauda norėjo daugiau pinigų 1979-ųjų sezonui. “2 milijonai”, – pareiškė jis, o tai buvo daugiau, nei uždirbdavo bet kuris kitas lenktynininkas. “Ar tu išprotėjai?”, – atsakė Ecclestone’as.
[…]
Keturis mėnesius Lauda nesitraukė: “Aš vis kartodavau savo kainą.” Po prasto sezono jis net pradėjo prarasti susidomėjimą lenktynėmis. “Nugalėti šį finansų stebukladarį buvo tikrai daug įdomiau, nei lenktyniauti”, – manė Lauda. Ecclestone’o nepagarba lenktynininkams, mąstė Lauda, išprovokuos atitinkamą jo reakciją.
Norėdamas užkirsti kelią austrui, Ecclestone’as apskambino savo varžovus. “Tam Laudai negerai su galva. Jis nori 2 milijonų dolerių, bet nemokėkite jam daugiau, nei 500 tūkstančių.” Kol Lauda paskambino Frankui Williamsui ir Teddy Mayeriui (tuometiniam “McLaren” vadovui), buvo vėlu, jų atsakymai buvo vienodi “Net nepradėsiu su tavimi kalbėtis”. Jie žinojo, kad išduoti Ecclestone’ą buvo, jo žodžiais kalbant, “jų pačių rizikai”. Lauda buvo pasiutęs. “Ecclestone’as mane aplenkė”, – keikėsi jis. Dar blogiau, Ecclestone’as tokiu būdu mėgaudavosi, galėdamas nugalėti lenktynininką.
Tačiau Lauda turėjo vieną tūzą. “Brabham” priklausė nuo “Parmalat” (šį rėmėją į komandą atvedė Lauda) rėmimo. Nieko neįtardamas, Ecclestone’as, kartu su Lauda, nuvyko į korporacijos būstinę Parmoje, Italijoje. Lauda buvo įspėjęs firmos vadovą apie savo problemą. Po to, kai rėmimo sutarties pratęsimas buvo suderintas, italas paklausė Ecclestone’o: “Kas vairuos bolidą?” “Niki”, – atsakė Ecclestone’as. “Ne, ne aš”, – pertraukė juos Lauda. “Mes neturime kontrakto.”
Ecclestone’as buvo pergudrautas. Bet, beveik be pauzės, jis atsakė: “Aš sutikau mokėti Niki 2 milijonus dolerių.”
“You fucker”, – keikė Ecclestone’as Laudą, abiems paliekant ofisą. “C’est la vie, Bernie”, – šypsojosi austras.
[…]

Jei ši ištrauka jums patiko, sekite blogo įrašus. Toliau bus įrašai apie:
– kaip FIA poste atsidūrė Maxas Mosley?
– kaip į FIA pateko buvę “Brabham” nariai?
– kokios buvo “Concorde” sutarties užuomazgos?
– kaip “Ferrari” vadovu tapo Jeanas Todtas?
– kas inicijavo M. Schumacherio perėjimą iš “Jordan” į “Benetton”?
– kaip buvo susitarta dėl 1997 m. Jerezo bausmės M. Schumacheriui?
– kaip Tony Blairas gavo 1 mln. iš Bernie?
ir dar daugelis kitų įdomybių.

Laukite tęsinio 😉

PS Ar žinote, kas pradėjo Ecclestone’ą vadinti Bernie? Čia toks homework jums 😉