Tęsiam “Red Bull” kaulų plovimą. Apie IDAD (išmetamųjų dujų apipučiamą difuzorių) ir jo galimą “paturbinimą” jau šiek tiek šnektelėjome, buvo įdomių komentarų ir nuomonių. Labai dėkoju!
Dabar atėjo laikas kitam ir kol kas paskutiniam “fintui”. Be abejo tai priekinis sparnas, kuris, reikalui esant taip pasvyra asfalto link, kad jo kraštai kartais net liečia trasos dangą! Be abejo, greituose ir vidutinio greičio posūkiuose tai sukuria papildomą prispaudžiamąją galią ir bolidukas lekia it patrakęs, kai varžovai šioje vietoje važiuoja ant ribos ar slidinėja.
Pirmą kartą apie „Red Bull“ suteikia sparnu-u-us“ priemonę buvo užsiminta Vokietijos GP metu, kai vienas toks žurnalistas S. Samsonas ir kitas toks fotografas D. Heathas pateikė daug foto, kuriuose matėsi buliukų priekinių sparnų judėjimo amplitudė. Vėliau buvo pateikti ir vaizdo kadrai „onboard“.
Panagrinėjau to paties Craigo Scarborough rašinėlius ir štai ką atradau.
Yra toks terminas aeroelastika (nežinau ar lietuviškai jis taip ir vadinasi). Iš pavadinimo galima suprasti apie ką kalbama – apie elastingus elementus, kurių pagalba pasiekiamas vienas ar kitas aerodnaminis efektas arba padidinamas jo efektyvumas. Anksčiau, prieš porą dešimtmečių (nejau tai jau vyko taip seniai?.. senstam…) buvo naudojami priekiniai sparnai, kurių forma, žiūrint iš priekio, buvo panaši į apverstą „V“ raidę. Tokio sparno kraštai spausdavosi žemės link (kaip dabar daro „redbuliniai“) ir sukeldavo papildomą prispaudimą ir galimybes važiuoti greičiau, ypač posūkiuose.
Vėliau FIA ėmėsi represijų ir sugalvojo elastingumo testą – ant kiekvieno sparno krašto uždėjus 50 kg masės svarmenį, sparnui buvo leidžiama pasvirti ne daugiau, nei 10 mm.
Toliau – apie “Red Bull”. Pasirodo, kad būtent Craigas pirmas pastebėjo šios komandos bolidų sparnų kraštų nusileidimą dangos link ir net informavo apie tai FIA (ne viešai). Aišku jis gavo atsakymą. Atsakymą apie 50 kilogramų ir 10 milimetrų.
Tačiau jis paskaičiavo, kad bolidas, važiuodamas vos 110 km/h greičiu, jau sukuria prispaudimą, lygų jo paties masei t.y. apie 600 kg. Maždaug pusę šio rodmens sukuria difuzorius, kitą pusę – sparnai. Kadangi priekiui tenka apie 45% apkrovimo, priekinis sparnas sukelia kažkur 140 kg arba virš 70 kg kiekvieno sparno kraštui!
Taigi, FIA testui naudojamų kilogramų nepakanka net apkrovimui lėčiausiuose posūkiuose (tik Monako apendiksas Loews yra kiek lėtesnis, o lėčiausia Hungaroringo vieta yra įveikiama būtent apie 110 km/h) ištikrinti, tad RBR sparnai ir juda sau laisvai, daugiau nei du kartus viršydami leistiną amplitudę.
Kaip tai atliekama? Anglies pluoštas, kaip ir dauguma medžiagų, veikiamų kažkokios pašalinės jėgos, lenkiasi ir deformuojasi palaipsniui – tiesiškai (ačiū Diguliui už termino paaiškinimą), tačiau kuriant patį mišinį galima panaudoti ir mechaninius sprendimus arba eksperimentuoti su pačiu mišiniu. Būtent tuo aiškindamas „Red Bull“ sprendimas t.y. iki 50 kg vyksta tiesiškas arba nežymus pokytis, o viršijant šį dydį – sparčiau.
Šiuo metu jau žinome, kad Belgijoje FIA „primes kilogramų“ ir bandymas bus atliktas jau su 100 kg svarmenimis, bet juk ir komandos („Red Bull“ ir „Ferrari“) nemiega…
PS Internete radau anksčiau (2009 gruodį) pražiūrėtą foto iš žiemos bandymų. Įdomu – ką čia bando(-ė) Adrianas and Co? 😉
AF1@F1 
Taikli nuotrauka!
LikeLike
man atrodo ten ne su tuo lanksciuoju sparnu susije nuotraukoi. Nes manau Adrianas sita daigta atsiveze y Didziosios Britanijos GP, ir kaiptik delto Vetteliui nuluzo sparnas (mano spejimas). Beto, A.Newey kartojo kad “man labai svarbu kad sis sparnas butu naudojamas lenktynese” Ka manot?
LikeLike
Bandymuose akivaizdziai buvo matuojamas ‘load’ t.y. kokia jega vaziuojant kokiu greiciu yra veikiamas sparno krastas. Viduryje dezuteje – ne tik trosu laikymo irenginys, bet, akivaizdu, ir davikliai (+ greiciausiai siustuvas).
LikeLike
tai tu manai kad tuos sparnus naudoja jau nuo sezono pradzios?
LikeLike
Ne faktas, nes naudoja nuo tada, kada jiem pavyko padaryti atitinkamos strukturos sparna po tu ziemos bandymu. Tai gali buti sezono pradzia, o gali ir nebuti sezono pradzia.
Bet kuriuo atveju isradimas yra fantastiskas, kaip pries metus Brawn (Honda) difuzorius. Kol viskas yra taisykliu remuose, tol viskas ok, nebent taisykles keiciasi (iki 100 kg testui Belgijoje).
Atgaline data niekas nieko neprikis.
LikeLike
Jei jau kalbame ausktuoju pilotazu, tai medziagos charakteristikos kinta tiesiskai, o po to netiesiskai. Linijiniu jau is esmes, leksikos prasme nera teisinga, nes kalba eina apie linija, o ne apie buda kaip tai kinta. Stai tokia pamokele is mechanikos inzinieriaus 🙂
LikeLike
Hmz..gera foto ypač matant, kad vienoj pusėj trosai įsitempę, o kiton pusėj ne 🙂
LikeLike
hah, AF1 tu cia taikliai saudai 😉 ( uzskaitau )
LikeLike
Manau naudoja jau seniau nei nuo DB gp. Kol mechanikai kūnais uždenginėjo difuzorių, niekas net neatkreipė dėmesio į priekinį sparną. Genialu 🙂 įdomu ko dar prigalvoję RedBuliai. Ferarriai ir difuzorių apipučiamą turi ir sparną besilankstantį, bet atsilieka vis tiek… Lauksim man rodos trečios dalies apie RedBulius 🙂
LikeLike
bet poaziurekit yra dar vienas dalykas kas 50 kg yra 10mm psparnu linkimo limitas. Kiek zinau priekinio sparna sugeneruojama prispaudziamoji galia yra apie 350kg o jei sparnas linktu kas 10 centimetru kai pasiulia 50 kg jis kai butu 350 kg iseitu kad nusileidzia 7cm o tai jau butu visai prie zemes.
LikeLike
Diguli, aciu, as ne inzinierius. Pataisiau.
Hi5, tai kad kai kuriuose paskelbtose kadruose matosi, kad sparno krastai susilenke prie pat dangos…
Madazz, kol kas jokios trecios dalies nera 🙂
LikeLike
pernai brawn su difuzoriais, šiemet buliai su sparnais, kas kitais metais.?
LikeLike
egis01>> kitais metais bus renuskes su slidem vietoj priekiniu ratu 😀
LikeLike
Kam idomu, galiu siek tiek papasakoti apie tiesines ir netiesines charakteristikas. Deja, ne anglies pluosto, o metalo. Tiesines savybes, kai pvz tempimo diagramoje pailgejimas nuo apkrovos kinta tiesiskai ir iki tam tikros ribos metalas be histerezes (liekamojo pailgejimo) grizta i savo pradine padeti ji nukrovus. Yra tokia riba, ten prasideda jau netiesiniai metalo charakteristiku pokyciai, kai apkrova minimali, pvz “sprikto dydzio” o metalas deformuojasi zenkliai, tai yra vadinamoji takumo riba, kai apkrovai beveik nedidejant, metalas zenkliai ilgeja. Tuo metu, zinoma, vyksta kakliuko susidarymas – t.y. – itempiu koncetracijos vietoje, apie strypo centra (cia viskas atliekant bandinio, is strypo, tempimo bandyma) metalo strypelio skerspjuvis ima siaureti. Ir pasiekus stiprumo riba metalas nutruksta. Tai stai kaip kinta charakteristikos: tiesiskai, po to, ienant i vadinamaja takumo aikstele parabole, po to tiese – takumo aiksteles ribose, po to vel parabole iki stiprumo ribos, kol metalas truksta. Zinoma, sitos kreives kiekvienam metalui, net bandiniui is tos pacios partijos kinta, bet esmine interpoliuota kreive yra tokia :). Tikiuos, kazkam prapleciau akirati ir dauguma supratot, ar isivaizdavot kas ir kaip. Negaliu sakyt, kad anglies pluostas analogas, taciau panasumo drysciau teigti, kad yra daug.
LikeLike
Digulis> Kitaip tariant FIA tureretu paskaiciuoti kiek reikia uzdeti ant sparnu, kad sie “beveik” pereitu i parabolini tempima. Ir su tais svoriais matuoti. Antra, is tavo paaiskinimo suprantu, kad perejus i parabolini tempima metalas atgal i pradine padeti negryzta arba “beveik gryzta”, taigi FIA turetu tikrinti sparnus iki lenktyniu ir po lenktyniu. Tai turetu buti gera indikacija apie tai kaip veikia sparnas abiem tempimo atvejais. Make sense?
LikeLike
elwis> Does not, nes Red Bull sparnai po maksimaliu apkrovu grizta i normalia padeti ir po lenktyniu uzdejes tuos pacius 50 kg – nieko nepasieksi.
LikeLike
Sitoj srity nieko naujo. Laimi inovacijos. Ferrari paslankus dugnas, Renault smugius sugerentys amortizatoriai, Ferrari bei Renault besilankstantys priekiniai sparnai, Michelin padangos besipleciancios padangos, BAR dvigubi bakai, Benneton greita kuro pildymo sistema, Ferrari tracktion conrol, Mersedes varikliai su beriliu. Kieno gera atmintis matyt isvardintu dar ne 1 atveji.
LikeLike
elwis ir AF1>> anglies pluostas ir metalas yra skirtingos medziagos. Histerezes efektas plastiskumas, mase ir visa kita yra skirtinga. Pacioj pasakojimo pradzioj sakiau, kad tai apie metala, ne apie anglies pluosta. Anglies pluostas plastiskas, taciau labai neatsparus smuginei apkrovai, kitaip nei metalas. Tai vienas is paprasciausiu skirtumu. Smugine apkrova – bolidu susidurimas. Metalas, aisku neuzgrudintas, tik deformuojasi, o anglies pluostas luzta. Reziume – butu neadekvatu lyginti charakteristikas metalo ir anglies pluosto, taciau prigimtis kazkuo panasi. Ji panasi tuo, kad pasiekus riba, sparnas islinksta daugiau – neproporcingai didejant apkrovai (jai padidejus ne daug). Del histerezes – liekamojo pailgejimo po apkrovimo – metalo ir anglies pluosto gardeles (metalo dedamuju elementu issidestymas erdveje ir sajunga tarpusavy) struktura kitokia, tad ir histerezes efektas kitoks – galbut anglies pluostas tokio poveikio net nepasiekia dirbant priekinio sparno apkrovu diapazone.
LikeLike
Diguli, esme ta pati. Nebutina giliai saknu ieskoti. Paprastas pavyzdukas – paemi sviezia medzio saka ir lenki, o pasiekus tam tikra jega, ji perlus per puse. Jei jos nepasieksi, tiketina, kad ji sugris (palaipsniui) i buvusia padeti.
LikeLike
Nu gerai pasidalinsiu savo sapalionemis, nes labai idomu pasidare 🙂
Digulis> Supratau.
AF1> Bandziau pats ieskoti, bet man sunkiai sekasi. Tu kaip domejesis situo atveju placiau gal turi daug nuotrauku. Idomu butu paziureti Red Bull nuotrauka stovincio bolido ir vaziuojancio greita posuki visiskai soniniu rakursu. Mane gal akys apgauna, bet paziurejus Redbull/McLaren nuotrauku palyginima F-1.lt saite pasirode, kad RedBull dugnas sudaro skirtinga kampa su asfaltu. Nuleidus 2 cm priekine bolido dali sparnas beveik pasides ant zemes. (Nors kaip ir sakiau, gal tik akys apgauna, nes tu fotkiu rakursas toks kampinis)
LikeLike
Na, visas bolidas tikrai turi nezymu pakabos vaiksciojima, bet jis negali pasvirti tiek daug, nes trintusi medine dugno plokste, kuri yra tikrinama ir del kurios nusitrynimo – diskvalifikuojama.
Taip kad – juda tik sparnas.
LikeLike
AF1> nebuciau toks kategoriskas. Esu beveik isitikines, kad Belgijoje RB bolidai sekmingai praeis visus testus, o sparnas varzybose vis tiek links tiek kiek reikia. Yra gandu kad visas RB bolido korpusas yra kazkuria prasme lankstus. Kaip ir sakai dugnas negaletu liesti zemes, bet bolidos nosis atsiskiria nuo dugno gana toli, todel mano nuomone, butent visa RB bolido nosis kazkokiu tai budu prisispaudzia prie zemes 🙂
LikeLike
arejau, netikiu, nes linksta, pagal video, tik sonai, o ne visas sparnas, vadinasi ir nosis vietoje.
LikeLike
tai kas belieka jeigu linksta tik sonai? taip iseina jeigu sparno linkimas neveikiamas mechaniskai, tai gal yra maisoma anglies pluosto sudetis, kurios deka sparnas linksta neproporcingai.. bet ar tai galima? kaip homologacija ir visa kita?
LikeLike
galilas, butent misinys ir yra hipoteze. Homologacijos metu, kiek as suprantu, chemine analize nera atliekama.
LikeLike
tai jeigu paziuresim i sia situacija nerimtai, tai gal vis del to Red Bull sekmes priezastis ne A.Newey, o komanda rado gera chemika kuris sukure “naujos kartos” medziaga, is kurios Red Bull gamina sparnus 🙂
LikeLike
xr3> tavo zinute kazkodel i spama buvo imesta 🙂 taip, visiskai teisingai, cia vyksta pastovios inovacijos, todel, is dalies, tai ir idomu.
galilas> Newey gal ir RBR chemiku padaliniui vadovauja 😀
LikeLike
Kaip zmogus, susipazines su kompozitais, galiu pasakyti, kad pagaminti galima daug ka- reikia tik tureti fantazijos ir noro.
LikeLike
O aš naiviai tikiu ta versiją, kad Charlies nemėgsta, kada kuriama su juo nepasitarus apie sprendimo legalumą. Ir jis kartu su (pamiršau pavardę) tikrai SPA pasistengs tikrindami. O tada tyliai RB pasakys, kad pasikeistų ir viskas 🙂
LikeLike
ne tik sonai linksta, bet ir visas sparnas (nuotraukose tai puikiai matyti). Apie kompozitus tai tiek: anglies pluosta komandos perka jau su “itrinta” derva, ten ne tas daigtas kur modeliui sparna dariai. tai taip iseina, kad Newey tikrai ne joks chemikas. as manau, kad tas sparnas lankstosi del gudraus sperndimo bolido nosyje (tipo jei kas bent ka ismano, paimkit priekinio rato vaziuokle, panasia sistema “”idekit”” i nosi, ir volia!)
LikeLike